30 posmelių. Kiekvienas eilėraštukas sudarytas iš dviejų posmų,
todėl eilėraštukų yra tik 29. Kiekvienas aukštesnysis posmas turi po žemesnįjį kaimyną. Kitaip tariant, kiekvienas (išskyrus I ir XXX) posmas yra vieno iš 29 eilėraščių pradžia ir pabaiga.
Vienu žodžiu, japonai tokius pagrybavimus vadina „Renku“. Man japonas už tokią grybieną išrašytų antausį su kojos plaštaka ir padarytu „renku nesurenku“, todėl aš tai vadinu „***“.
Į sveikatą draugai sūrių mėgėjai, sūrių mėgėjos - irgi.
29 Parodos Paveikslėliai
I
Melsvi, suirusių ratų pelai
rusena dar,
bités vienišą atsidūséjimą kaitina.
II
Sūnau mano avilio,
ar ašara ši -
kad smiltyse
Jaunamartę Tavo Pušį skandina?
III
Strykteli džiūvusiu lapu-
pro šalį medkirčio klumpančio
kojas kabina
kurtinio vaikas.
IV
Nors dar toloka iki eigulio:
matyt ar virpanti lange šviesa?..
Tik drebulé.
Klaidinusi nūnai -
šalia.
V
Seni seni... Ei, seni!
Štai tavo liepa!
Imu!
VI
Rodos, ir rankos tuoj nebpakels:
su delčia patiltéj
kiemsargis strypsi.
Naktų baltųjų dusulys.
VII
Virš gęstančios ugnies delnai.
Kolei kraujas užvirs, kol atvés
ežerélio vakario vanduo.
VIII
Dugne
ar tebesą dar
karpio nugaros tie sūrūs pelekai?
IX
Priešpiet besiteškenantis gerviukas
balos paviršium slenkančiu
šešéliu drugio stebisi.
X
Kur inkaras buvo -
trūkusi virvé.
Kur liko su žuvim -
irklo pédsakai.
XI
Ledo plonu paviršiumi kuprinę
nešantis žvejys
plaukiančiąjam vytusiam dugne
batu baksnoja
tik.
XII
Į vartelius vienturté lopyta suknia:
Kaimyne... motinai...
Jau trečia diena.
Dubens pakaks perlinų...
XIII
Betgi matai - necypsi juk!
Mažylio dar néra!
Man šis kalenimas tikrai ne paskutinis.
XIV
Linkui vežiko uosin kelto rato
anūko džiugų judesį delnu
palydi senojo keiksmai -
karčiuoju, srūvančiu ant bato.
XV
Aleksandrai. Sūnau!
Svečiuosna nedera kalenti
bus.
Tačiau kodél gi
tavo dviračio priekinis ratas, ištrūkęs,
pelkéje nerimsta?
Sesilija. Dukrele!
XVI
Galusodéje vaiko žvilgis
į širmio pasibaidžiusio
pasagos jaunas akis.
XVII
Sklidina taure vikri žmona
prie stalo, puošto arbata kvapnia,
veidu į svečius prieš tostą pokšteli,
jog vakardien paplūdimy
susmuko irgi.
XVIII
Su pirmu vakariniu diktoriaus pasvarstymu:
Štai sostinéje nuo kaitros jau antras...
Sausra mat...
Mat.
XIX
Mažoji Agnelé,
įsikabinusi klausytojams
stiprių sveikatos žodžių,
palinksi kaspiniuota galvele,
ir greitakalbe - pernelyg jau garsiai -
Tétyti, sveikinu!
XX
Dantyse kandikliu šeimos galva
vél pastuksena
besilaukiančiai žmonai pirštu.
XXI
Šnopavimas kirviu
spriegiančio nuo pliauskos
žiedlapį vyšnaités.
XXII
Liesosios karvés metai, ramute.
Vien siūlas Onulés tarp pirštų.
XXIII
Kaimelio meškerélé
su šunimi pypkiuodamas ridena mintį
apie upelio seklumas:
ir žuvys - paleistuvés - nebe tos.
XXIV
Vaikigalius sutikęs iš žūklés
čiupt kibirą - skandins šunéką,
užtrauks ūmai:
Kaip virpa balso stygos...
XXV
Tolumoje šile
moteris maitinanti kūdikį
krūtimi
švyti.
XXVI
Lūputés putlios prieš akis
dékoja už degtuką dūmu į akis.
XXVII
Bus tau dievulio bausmé, vabaléli,-
tarsteli motulé.
Paliks strazdelis puokštę ant peties.
XXVIII
Įsidienojus,
nuo dobilo lapo
kurpaitės vasarinės mostui
paleidžia žiogas savo įnagį darban.
XXIX
Kaimelio krautuvėlėje. Ryte.
Svirpleliui dvelkiant po prekystaliu,
vélgi tas senasis
rytinį slyvų aromatą pagadina.
XXX
Kūdikiui nujunkytam
ir motina ir auklé
padeda kartu:
Bebe da bebeeee...
