Mamyte, Tėveli

Buvo mūs kieme vienas bičiulis. Nemažai draugavom būdami paaugliais. Pakviestas ateidavo gimtadienin. Aš irgi... Kai pas jį ateidavau svečiuosna, labai kirsdavo per ausis tas jo kreipinys į tėvus - "Mamyte", "Tėveli". Nė karto neteko išgirst,-"mama", "tėti". Kažkaip keista visa tai, ausis net kaista. Kaip iškrapštyt iš ausies tą kumelaitę? Gyveno penktame namo aukšte, tačiau tokia aukštybė mums, kiemo paaugliams, nesutrukdydavo išgirst, kaip jį vakarais tėvai ausdavo... o per langą atvirą,- "Mamyte! Tėveli! Mamyte! Tėveli!".