Paryžius, mano pirmoji meilužė - Lawrence Millman

Bevartydamas senus, 10 metų senumo Šiaurės Atėnus, radau vieną L.Millmano tekstą, kurį su malonumu perleidžiu savo BLOGui. Dėkoju nežinomai vertėjai gėlėmis ir UAB "Javinė" sviestiniais riestainiais.

Lawrence Millman

Paryžius, mano pirmoji meilužė

Ištraukos iš prarastosios kartos dienoraščio

Balandžio 2.
Pusryčiai su Hemingway‘umi. Priešpiečiai su Fitzgeraldu. Pietūs su Joyce’ais. Žiauriai kamuoja galvos skausmai.
Balandžio 5.
Miegojau kaip užmuštas (šeškas). Apie pietus užsuko Joyce’as, paskaitė ištrauką iš naujo romano. Šį kartą apie vaikiną, vardu Finneganas, kuris yra neva miręs, bet iš dalies lyg ir gyvas – tiksliai nesupratau. Po to boksavomės su Hemingvay‘umi. Išsipagiriojau su Scottu ir Zelda.
Balandžio 8.
Literatūrinė popietė pas Gertrudą Stein. Parsinešiau namo mėlynę paaky ir praskeltą lūpą. Daugiau su šia moteriške nesiboksuosiu.
Balandžio 10.
Eliziejaus laukuose – įkyrus, monotoniškas lietus. Nusliūkinau į Liuksemburgo sodus. Ten taip pat lyja. Įkyriai, monotoniškai. Įlipau į naktinį ekspresą Paryžius-Marselis. Ir čia lietus. Įkyrus, monotoniškas… Ak, ta Prancūzija… Tokia sava, tokia nepakartojamai prancūziška.
Balandžio 14.
Baigiau novelę apie meilę ir mirtį Kanzas Sičio skerdyklose. Parodžiau Diagilevui. Senas šelmis Sergejus! Sako, nugriebs iš Satie gabalą muzikėlės ir pavers mano novelę baletu.
Balandžio 16.
Vakarieniavome su Joyce’u „Dviejose šarkose“. Vargšas Joyce’as! Jo akilopas vis krisdavęs sriubon. „Tokia jau ta istorinė airių našta“,- nuogąstavo jis.
Balandžio 22.
Vėl lietus. Parodžiau Fitzgeraldui romano apie Getsbį rankraštį. „Nieko, jei aš jį trumpam pasiskolinsiu?“-pasiklausė. Buvau per girtas, kad atsakyčiau „ne“.
Balandžio 29.
Rusų baleto premjera. „Abbatoir“ („Skerdykla“). Nesakysiu kieno libretas. Švilpė, keikėsi, miauksėjo, šnypštė. Kažkas paleido į Nižinskį padvėsusią telyčią. Buvau per girtas, tad nepastebėjau, ar jis buvo pritrenktas.
Balandžio 30.
Vakarykščio spektaklio dėka vakar valgiau hamburgerius. Galutinai nusitašiau „Rotondoje“ su Nadia Boulanger. Ji man papasakojo apie naują Vergilijaus operą – meilės ir mirties Kanzas Sičio skerdyklose paveikslą. Nuėjau gulti su įkyriu déjà vu pojūčiu ir šliundryte, vardu Ginette.
Gegužės 3.
Pietūs pas Gertrudą Stein. Ilgai diskutavome, ar Henry James – moteris, ar ne. Kiek vėliau užsuko Picasso. Kaži ko?
Gegužės 12.
Apsilankymas Botanikos sode. Sutikau ten Hemingway’ų, einantį imtynių su iguana. Sako, verčiau tai daryti, nei kažkokius ten apsakymėlius rašalioti. Imtis su iguanomis dora ir tikra, sako jis, išskyrus tuos atvejus, kai laimi iguana.
Gegužės 15.
Silvijos Beach knygyne sutikau Joyce’ą. Po akim – mėlynė, aplink nosį – kraujo krešuliai. Iš Hemingway’aus? – klausiu. Ne, sako, iš Gertrudos Stein. Asilui aišku, jai nerūpi jo romanas apie Finneganą.
Gegužės 17.
Baigiau „Fiesta“. Lig šiolei – mano geriausias kūrinys, pralenkia net „Abbatoir“. Tačiau kas išdrįs tokią knygą išspausdinti? Reikės pasiklausti Hemingway’aus patarimo.
Gegužės 20.
Atsikėliau auštant. Pagirių nė kvapo! Gide’as pasipasakojo besiruošiąs atidaryti maisto prekių parduotuvę 16-ame arondismane. Tai Fredas Gide’as, ne Andre. Fredas irgi iš Kanzaso – poetas, rašantis proza, kurio ateitis, Poundo nuomone, priklauso grūdų verslui.
Gegužės 21.
Širyt nutraukiau romaną su Josephine Baker. Kiek vėliau, tą pačią dieną, užmezgiau naują – su Kiki iš Monparnaso.
Gegužės 24.
Parodžiau Hemingway’ui „Fiesta“ rankraštį. Priėmė su didžiausiu entuziazmu. Ką ten – netgi pasiūlė perduosiąs jį tiesiai į rankas savo redaktoriui pas Skribnerį.
Gegužės 27.
Kokteilis su Fitzgeraldais. Šalti užkandžiai su Sartre’u. Gavau į akį nuo Man Ray’aus.
Gegužės 30.
Šį pavasarį madinga nauja sporto šaka – kanalizacijos kanojos. Pastatai kanoją prie atviro kanalizacijos liuko, ten, kur išmatos suplaukia į upę. Na, ir, išmušus valandai, pradedi irtis kaip pasiutęs. Cocteau tas sportas, berods, patinka. Sako, primena jaunystę. Kaži kurią jaunystę? - paklausiau.
Birželio 2.
Šiandien nusižudė Harry Crosby. Didžiulė netektis, o gal didžiulis jo laimėjimas. Tuna kivirčijasi su Satie.
Birželio 5.
Nuožmiausios pagirios. Vos išsimiegojau. Užsuko Hemingway’us, pripasakojo visokių linksmų istorijų apie bulius. Vakare su Henry Milleriu nuėjome stervų gaudyti.
Birželio 12.
Pietūs su sėbrais pas Gertrudą Stein. Poundas, kaip visuomet, iš mūsų žvengė. Jo paskutiniai juodžiausi priešai: kritikai, nevalą dantų. Alisos hašišiniai nykštukai kikeno kaip pašėlę. Grįždamas namo, užkliuvau už krantinės ir įkritau į Seną.
Birželio 16.
Kanai. Mačiau Joyce’ą, besideginantį paplūdimyje. Tuomet priėjo Hemingway’us ir tėškė jam į veidą saują smėliuko. Vėliau su jais išvalgiau pastis, ne – pusę tuzino pastis. (Aperityvo, kitaip sakant.) Grįždamas į viešbutį, įkritau į Viduržemio jūrą.
Birželio 18.
Vėl Paryžiuje. Šiandien nutraukiau romaną su Kiki. O gal Kiki su manimi nutraukė. Jai, atrodo, kelia siaubą mano girtuoklystės. Nubalsavome už reformas. Vakare – Perrierai su Geraldu Murphy.
Birželio 19.
Dar vienos paragariškos pagirios. Įtariu, vakar padauginau tų Perrierų. Užbaigiau „Vėžio atogražą“. Vėlyva vakarienė su Henry Milleriu.
Birželio 23.
Dar labiau palijo. Dabar man atrodo, kad Harry Crosby savižudybė galų gale išėjo jam į gera. Radau gatvėje besimėtantį Joyce’o akilopą ir grąžinau jam.
Birželio 26.
Pagaliau – nustojo liję! Drybsojau lovoje ir pradėjau rašyti „Alice B. Toklas autobiografiją“. Po to žaidėme šaradas su Fitzgeraldais, Picassais, Mauriacais ir Marceliu Proustu ligi pat ir po vidurnakčio.
Liepos 1.
Susidūriau su Joyce’u, žirgliojančiu de Fleurus gatve. Jis kažkodėl atrodė pakiliai. „Turite naują romaną?“ – pasidomėjau. „Ne,- išsišiepė jis,- naują akilopą“.
Liepos 8.
Užbaigiau „Alice B. Toklas autobiografiją“. Pradėjau rašyti „Beovulfą“…
Liepos 9.
Atsibudau Kanzase, galva skyla pusiau iš skausmo. Štai jie visi, susispietę aplink mane. Dėdė Scottas. Teta Gertrude. Mūsų samdinys šaunusis Ernie. Dokass Poundas. Net mūsų aklasis senučiukas, tėtušis Jimas. Ir, aišku, mano brangi mažytė, kiemsarė Toto… „Maniau, tau jau amen, sūneli,- sako Tėtis,- kai tas mulas tau įspyrė“.
Paryžius – tai Paryžius, bet kitos tokios vietos kaip namai, tikrai nerasi.