Paryžius, mano pirmoji meilužė - Lawrence Millman

Bevartydamas senus, 10 metų senumo Šiaurės Atėnus, radau vieną L.Millmano tekstą, kurį su malonumu perleidžiu savo BLOGui. Dėkoju nežinomai vertėjai gėlėmis ir UAB "Javinė" sviestiniais riestainiais.

Lawrence Millman

Paryžius, mano pirmoji meilužė

Ištraukos iš prarastosios kartos dienoraščio

Balandžio 2.
Pusryčiai su Hemingway‘umi. Priešpiečiai su Fitzgeraldu. Pietūs su Joyce’ais. Žiauriai kamuoja galvos skausmai.
Balandžio 5.
Miegojau kaip užmuštas (šeškas). Apie pietus užsuko Joyce’as, paskaitė ištrauką iš naujo romano. Šį kartą apie vaikiną, vardu Finneganas, kuris yra neva miręs, bet iš dalies lyg ir gyvas – tiksliai nesupratau. Po to boksavomės su Hemingvay‘umi. Išsipagiriojau su Scottu ir Zelda.
Balandžio 8.
Literatūrinė popietė pas Gertrudą Stein. Parsinešiau namo mėlynę paaky ir praskeltą lūpą. Daugiau su šia moteriške nesiboksuosiu.
Balandžio 10.
Eliziejaus laukuose – įkyrus, monotoniškas lietus. Nusliūkinau į Liuksemburgo sodus. Ten taip pat lyja. Įkyriai, monotoniškai. Įlipau į naktinį ekspresą Paryžius-Marselis. Ir čia lietus. Įkyrus, monotoniškas… Ak, ta Prancūzija… Tokia sava, tokia nepakartojamai prancūziška.
Balandžio 14.
Baigiau novelę apie meilę ir mirtį Kanzas Sičio skerdyklose. Parodžiau Diagilevui. Senas šelmis Sergejus! Sako, nugriebs iš Satie gabalą muzikėlės ir pavers mano novelę baletu.
Balandžio 16.
Vakarieniavome su Joyce’u „Dviejose šarkose“. Vargšas Joyce’as! Jo akilopas vis krisdavęs sriubon. „Tokia jau ta istorinė airių našta“,- nuogąstavo jis.
Balandžio 22.
Vėl lietus. Parodžiau Fitzgeraldui romano apie Getsbį rankraštį. „Nieko, jei aš jį trumpam pasiskolinsiu?“-pasiklausė. Buvau per girtas, kad atsakyčiau „ne“.
Balandžio 29.
Rusų baleto premjera. „Abbatoir“ („Skerdykla“). Nesakysiu kieno libretas. Švilpė, keikėsi, miauksėjo, šnypštė. Kažkas paleido į Nižinskį padvėsusią telyčią. Buvau per girtas, tad nepastebėjau, ar jis buvo pritrenktas.
Balandžio 30.
Vakarykščio spektaklio dėka vakar valgiau hamburgerius. Galutinai nusitašiau „Rotondoje“ su Nadia Boulanger. Ji man papasakojo apie naują Vergilijaus operą – meilės ir mirties Kanzas Sičio skerdyklose paveikslą. Nuėjau gulti su įkyriu déjà vu pojūčiu ir šliundryte, vardu Ginette.
Gegužės 3.
Pietūs pas Gertrudą Stein. Ilgai diskutavome, ar Henry James – moteris, ar ne. Kiek vėliau užsuko Picasso. Kaži ko?
Gegužės 12.
Apsilankymas Botanikos sode. Sutikau ten Hemingway’ų, einantį imtynių su iguana. Sako, verčiau tai daryti, nei kažkokius ten apsakymėlius rašalioti. Imtis su iguanomis dora ir tikra, sako jis, išskyrus tuos atvejus, kai laimi iguana.
Gegužės 15.
Silvijos Beach knygyne sutikau Joyce’ą. Po akim – mėlynė, aplink nosį – kraujo krešuliai. Iš Hemingway’aus? – klausiu. Ne, sako, iš Gertrudos Stein. Asilui aišku, jai nerūpi jo romanas apie Finneganą.
Gegužės 17.
Baigiau „Fiesta“. Lig šiolei – mano geriausias kūrinys, pralenkia net „Abbatoir“. Tačiau kas išdrįs tokią knygą išspausdinti? Reikės pasiklausti Hemingway’aus patarimo.
Gegužės 20.
Atsikėliau auštant. Pagirių nė kvapo! Gide’as pasipasakojo besiruošiąs atidaryti maisto prekių parduotuvę 16-ame arondismane. Tai Fredas Gide’as, ne Andre. Fredas irgi iš Kanzaso – poetas, rašantis proza, kurio ateitis, Poundo nuomone, priklauso grūdų verslui.
Gegužės 21.
Širyt nutraukiau romaną su Josephine Baker. Kiek vėliau, tą pačią dieną, užmezgiau naują – su Kiki iš Monparnaso.
Gegužės 24.
Parodžiau Hemingway’ui „Fiesta“ rankraštį. Priėmė su didžiausiu entuziazmu. Ką ten – netgi pasiūlė perduosiąs jį tiesiai į rankas savo redaktoriui pas Skribnerį.
Gegužės 27.
Kokteilis su Fitzgeraldais. Šalti užkandžiai su Sartre’u. Gavau į akį nuo Man Ray’aus.
Gegužės 30.
Šį pavasarį madinga nauja sporto šaka – kanalizacijos kanojos. Pastatai kanoją prie atviro kanalizacijos liuko, ten, kur išmatos suplaukia į upę. Na, ir, išmušus valandai, pradedi irtis kaip pasiutęs. Cocteau tas sportas, berods, patinka. Sako, primena jaunystę. Kaži kurią jaunystę? - paklausiau.
Birželio 2.
Šiandien nusižudė Harry Crosby. Didžiulė netektis, o gal didžiulis jo laimėjimas. Tuna kivirčijasi su Satie.
Birželio 5.
Nuožmiausios pagirios. Vos išsimiegojau. Užsuko Hemingway’us, pripasakojo visokių linksmų istorijų apie bulius. Vakare su Henry Milleriu nuėjome stervų gaudyti.
Birželio 12.
Pietūs su sėbrais pas Gertrudą Stein. Poundas, kaip visuomet, iš mūsų žvengė. Jo paskutiniai juodžiausi priešai: kritikai, nevalą dantų. Alisos hašišiniai nykštukai kikeno kaip pašėlę. Grįždamas namo, užkliuvau už krantinės ir įkritau į Seną.
Birželio 16.
Kanai. Mačiau Joyce’ą, besideginantį paplūdimyje. Tuomet priėjo Hemingway’us ir tėškė jam į veidą saują smėliuko. Vėliau su jais išvalgiau pastis, ne – pusę tuzino pastis. (Aperityvo, kitaip sakant.) Grįždamas į viešbutį, įkritau į Viduržemio jūrą.
Birželio 18.
Vėl Paryžiuje. Šiandien nutraukiau romaną su Kiki. O gal Kiki su manimi nutraukė. Jai, atrodo, kelia siaubą mano girtuoklystės. Nubalsavome už reformas. Vakare – Perrierai su Geraldu Murphy.
Birželio 19.
Dar vienos paragariškos pagirios. Įtariu, vakar padauginau tų Perrierų. Užbaigiau „Vėžio atogražą“. Vėlyva vakarienė su Henry Milleriu.
Birželio 23.
Dar labiau palijo. Dabar man atrodo, kad Harry Crosby savižudybė galų gale išėjo jam į gera. Radau gatvėje besimėtantį Joyce’o akilopą ir grąžinau jam.
Birželio 26.
Pagaliau – nustojo liję! Drybsojau lovoje ir pradėjau rašyti „Alice B. Toklas autobiografiją“. Po to žaidėme šaradas su Fitzgeraldais, Picassais, Mauriacais ir Marceliu Proustu ligi pat ir po vidurnakčio.
Liepos 1.
Susidūriau su Joyce’u, žirgliojančiu de Fleurus gatve. Jis kažkodėl atrodė pakiliai. „Turite naują romaną?“ – pasidomėjau. „Ne,- išsišiepė jis,- naują akilopą“.
Liepos 8.
Užbaigiau „Alice B. Toklas autobiografiją“. Pradėjau rašyti „Beovulfą“…
Liepos 9.
Atsibudau Kanzase, galva skyla pusiau iš skausmo. Štai jie visi, susispietę aplink mane. Dėdė Scottas. Teta Gertrude. Mūsų samdinys šaunusis Ernie. Dokass Poundas. Net mūsų aklasis senučiukas, tėtušis Jimas. Ir, aišku, mano brangi mažytė, kiemsarė Toto… „Maniau, tau jau amen, sūneli,- sako Tėtis,- kai tas mulas tau įspyrė“.
Paryžius – tai Paryžius, bet kitos tokios vietos kaip namai, tikrai nerasi.

Bevartydamas senus laikraščius radau Beną su Šarka

Bevartydamas senus laikraščius, užtikau seną “Klaipėda“ dienraščio priedo „Vėjų rožė“2004 m. rugsėjo 17 d. numerį su „Rudens sezono Tabako fabrike“ pristatymu: antruoju jau, pradedant skaičiuoti nuo skaitmens 1, t.y. „vienas“. Visas šis didelis storas (ne graikiškas) Ūžesys Ausyse buvo pastambintas į smulkesnius renginukus su video, garso, cirko, teatro, ugnies kūrimo, mėsos kepimo barais, bei su „Ir Visais Tais Kas Yra Gražu (2 kartus)“. Solistas - tada dar gyvas (dabar jau nelabai) Baras. Atvyko ir Turgenevas su savo klasika. Ramūnas Kaubrys pažadėjo pasvert visus Fabrike kritusius (ne mūšyje ir ne Pilėnus ginant) obuolius. Pabaigos nepamenu (nukritau nuo antro aukšto vagone ir trinktelėjau galva į peroną), bet pradžioj prie vartų visus pasitiko du troleibuso kontrolieriai - gerokai įšilę Petkevičių Ovidijus ir Benas su Šarka (žiūrėti nuotrauką). Kaigi Benas paskutinius savo marškinius užstatė Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriui, „Rubašką“ teko skolintis iš J.Griškoveco. Nepadoriai padorios bilietų kainos – nuo 15 iki 5 litų. Policininkams, kadangi jie prilygintini vaikams, po 5 centus. Dram-tetrio (nemaišyt su Packman) šlavėjos pasišluot Kaubrio obuoliukų buvo įleidžiamos veltui: tik po 2 centus už obuolį.
Vienu sakiniu, buvo linksmai ašarota, be ašakų gerklėj, bet su „Žuvies akim“ akiduobėse. Visai kaip toje Kernagio pasakoje: su atverstais plaučiais, aeroplanais, buriatų vaikais, Niagaros kriokliu ir giminėmis, atsirėmusiais į mašinas, Blinstrubiškės ąžuolu (daugiau necituosiu, bo Vytautas grabe vartosi, senus laikraščius bevartydamas)…

Vienuolika parodos paveikslėlių

Ūūūū! kokią įžangą galim skaityt čia

Vienuolika

O jau papėdė Gedimino!
Lapams mirus.

*
Nuokalne rieda kūdikis
apkūnių tėvų
žiovulius rikiuodamas eilėn.

*
Lepetiškė lepekšt!
Lepetiškė lepekšt!

*
Raukta kakta atsišaukia
pusbačio šveitimu nirtulingu:
Lapu.

*
Gegute, pamalonink! Paskaičiuosiu:
Vienas… du…

*
Birbyne skerdžius kiaulpienine,
pritykinęs prie paausio,
namolio svirpina.

*
Stebėk!
Avele tykioji mano!
Peteliškaitė vakarėlio tviska!

*
Darbuojasi
rausvas taškuotas kepures bilsnodami
grybautojai
su užmoju.

*
Švilpavęs greita eiga
prieš kirmį
lėtina žingsnius:
pranciškonas taku.

*
Kelionlazde džiaugsmingai dunksi
ausims be auskarų
Tėtušis Severinas - iš natų -
prigludusiai prie smuiko piemenaitei.

*
Smūtkeli vakarėlio!
Aidėki svirpleliu!
Apie griežimus dantimis
žinužę mano neški.

Malda veidu į Meką

Šventosios ugnelės - tik už 20 Sū

Žmonės!

Mūsu firma "Salomėja ir Sū" jums gali pasiūlyti šventąsias Elmo lemputes, kurios padovanos Jūsų takeliui nušvitimą visomis vaivorykštės spalvomis. Ir prie tvarto, ir prie sodo, ir prie lauko skylės - su mūsų lempelėm gyvenimas Jūsų nušvis ir švytės! Įsigykit jas tik už 20 Sū! ("Savižudžiams už 5 frankus" skiriamos nuolaidos.) Kreiptis telefonu (Sūdiškių paštas, klausti Marytės) į Astonišedą Myrlightą. Kokybė Šimtaprocentinė! Tie, kurie neįžiūrės šviesos - kaltinkit tik savo daltonizmą.

Septyni Parodos Paveikslėliai

Apie "***" jau minėjau čia.
Tęsiu.
*

O jau papėdė Gedimino!
Lapams mirus.
..

Nuokalne rieda kūdikis
apkūnių tėvų
žiovulius rikiuodamas eilėn.
..

"Krikštynoms kepurėlę baltą?
Mišiosna šilko skarele?"
..

Skambutį mygia,
mykia,
tuoj slenkstį minkys
tuoj-
žieduotas vaikinukas.
..

Kuoduotą uodegą iškėlusi galanda
Kalaitė pasaitėlį.
..

Tuksena sukabintas skardines
Jaunasis Telis išsijuosæs.
Virš būdos.. Virš būdos..
..

Kojelės baltos jaučio odos batuos-
teškena Antanėlis šeimynykščius.
Mamule! O andais Tetukas!
..

Iš paskos kerdžius
pypkės kamuoliais į zvimbesį -
ragais vainojant uodus palšiui.
Parpukši abu.

7 Parodos Paveikslėliai

Įžangą, lygiai taip pat tinkančią šiems posmams,
galite perskaityti čia:

O jau papėdė Gedimino!
Lapams mirus.
..
Betūpčiojanti prie kaštonų
stebis mergina-
kaip josios palydovas-
baugščiai skersakiuoja aplink.
..
Vienodai tiksi
į lakuotus kulniukus
languotu ilgu skėčiu.
..
Pėdom į pėdas šeimininko
spanielis šlavinėjančiom ausim.
..
Grindiniu-
nuo žvilgesio šiepia dantis-
polaidžio vandenimis-
laiveliui popieriniui burzgiant.
Kiemsargis
urzgia.
..
Akis į akį -
penkiolikmetė,
brisdama per srovę,
sijono klostes
kelia
droviai.
..
Skersai taką
krinta iš rankų lazda.
Jau ribuliai tik
šulinio dugnu:
Bobulės muilinti stiklainyje
protezai.
..
Vaikigaliai
…penki, šeši…devyni!...
Prošal ant dviračių ragų
kuprinėm raudonviršių
mina.

Kaip žmonės šėtono ieškojo

Penktadienį po darbų beeinant Turgaus aikšte (truputį tolėliau nuo Anikės, nenorėčiau jos čia painiot) teko sutikt vieną liudytoją su stooora kvadratine juoda knyga. Turbūt, Konstitucija, pagalvojau. Bet kodėl juoda? Kas ją pasirašė? Negi Tauta?
-Aš galiu tave išlaisvint.- sako man tasai iš liudytojų apsaugos programos.
-Tai kad nepavyks.
-O kodėl gi?-nustebo liudininkas.
-Esu Šėtonas,- prisipažinau.
-Aaaaa!-balsas iškart nutolo.
Įlipau autobusan ir grįžau namolio. Visgi, kelelis tolimas, o aš labai vėlavau. 6 km tai ne juokas iškankintam Narzano, pardon, kompų žmogui.
Šeštadienio rytmetį pabudęs ir liuobtelėjęs puslitrį arbatos, išgirstu kažiką skambijant į duris. Atidarau - už durų stovi jau dviese. Su dvejomis Konstitucijomis rankose. Gal kokį surašymą žmonės vykdo? Bet kai prisipažinau, kad esu džedajus, liudininkai patys kukliai uždarė duris. Ko žmonės pageidavo - nebsupratau.
Katinus maitint laikas.

Tekstūros 30-32

Pasiekiamoj ranka
prieš langą slyvoj,
mažasis Aleksandras,
į vedamąjį tėvui parpiant,
po lašo lašas
medžiotojo skyrelį savaitinį
kauliukais
tarytum akmenį pratašo.

*

Meškerkočiais ant molo
išmatuoja valą,
jų gaudytas žuvis,
vaikigaliai - žvejai bestriukiai,
kabliukams rodo savo paneles.
Su pasimėgavimu,
ūžesiu skardžiu ištinka
pro šalį dūzgiančiuosius eMŽėTes*.

*MŽT - mažasis žvejybinis traleris.

*

Trigrašis Vilniui

Prie Petro Povilo* artėdamas
būrelis krišnaitų
megafoną garsina.

*Petro Povilo bažnyčia Vilniuje.

Tekstūros 27-29

Metras - tai ne mato vienetas

(skirčiau visiems indigo spalvos gerbėjams ir visoms gerbėjoms)

Teatras.
Gęsta rampos šviesos.
Salonų pantera
į programėlės metrą skverbia žvilgsnį,
baksnoja tėvui
operuotą kirkšnį,-
“O aura jo taip plaikstosi,
taip plaikstosi!”
Lipšniai nudūsta.

*

Mergytės dvi šaligatvio lietuj,
nuplukdžiusios laiviuką po tėvelio ratais,
skrebenusios pagaikščiu,
atlyžta žaibo greitume –
jauniems nagučiams murkiantiems
pradėjus žaisti
kambuzo virėjo kepure.

*

Pakeliui namo

Tvirtu žingsniu bežylanti pora,
įsūnytam mažajam Antanėliui,
puškuojančiam balsu,
mintyse liežuvaujančiam
tą saldųjį pyrago riešutėlį,
jau į arbatą pakeliui,
lifte akim nusvyra –
penkių aklų katyčių
cypčiojimo linkui.

---

Maître (prancūzų k.) - maestro, ponas, vadovas, šeimininkas, menedžeris. Vienu žiodžiu - ceremonmeisteris.

Tekstūros 24-26

Po liūties

Grindiniu..
upeliuku..
laivelams popieriniams sklendžiantiems
griežia dantimis.
Kiemsargis.
Urzgia.

*

Iš susibūrusiųjų
stumteli ranka
per tiltą su jaunąja
žengusiam jaunikiui
Sigutę - mažąją seselę -
mergaitę,
nelaikančią galvos.

*

Senvagėj,
švyturiuojant dugne akmenims,
gausi šeimyna ančių irias.
Iš paskos irgi valtimi
galingais yriais
tėvas supa
pilnėjančią jaunutę žmoną,
dukrą, dvynukus.
Neatsilieka...

29 Parodos Paveikslėliai

30 posmelių. Kiekvienas eilėraštukas sudarytas iš dviejų posmų,
todėl eilėraštukų yra tik 29. Kiekvienas aukštesnysis posmas turi po žemesnįjį kaimyną. Kitaip tariant, kiekvienas (išskyrus I ir XXX) posmas yra vieno iš 29 eilėraščių pradžia ir pabaiga.
Vienu žodžiu, japonai tokius pagrybavimus vadina „Renku“. Man japonas už tokią grybieną išrašytų antausį su kojos plaštaka ir padarytu „renku nesurenku“, todėl aš tai vadinu „***“.
Į sveikatą draugai sūrių mėgėjai, sūrių mėgėjos - irgi.

29 Parodos Paveikslėliai

I
Melsvi, suirusių ratų pelai
rusena dar,
bités vienišą atsidūséjimą kaitina.
II
Sūnau mano avilio,
ar ašara ši -
kad smiltyse
Jaunamartę Tavo Pušį skandina?
III
Strykteli džiūvusiu lapu-
pro šalį medkirčio klumpančio
kojas kabina
kurtinio vaikas.
IV
Nors dar toloka iki eigulio:
matyt ar virpanti lange šviesa?..
Tik drebulé.
Klaidinusi nūnai -
šalia.
V
Seni seni... Ei, seni!
Štai tavo liepa!
Imu!
VI
Rodos, ir rankos tuoj nebpakels:
su delčia patiltéj
kiemsargis strypsi.
Naktų baltųjų dusulys.
VII
Virš gęstančios ugnies delnai.
Kolei kraujas užvirs, kol atvés
ežerélio vakario vanduo.
VIII
Dugne
ar tebesą dar
karpio nugaros tie sūrūs pelekai?
IX
Priešpiet besiteškenantis gerviukas
balos paviršium slenkančiu
šešéliu drugio stebisi.
X
Kur inkaras buvo -
trūkusi virvé.
Kur liko su žuvim -
irklo pédsakai.
XI
Ledo plonu paviršiumi kuprinę
nešantis žvejys
plaukiančiąjam vytusiam dugne
batu baksnoja
tik.
XII
Į vartelius vienturté lopyta suknia:
Kaimyne... motinai...
Jau trečia diena.
Dubens pakaks perlinų...
XIII
Betgi matai - necypsi juk!
Mažylio dar néra!
Man šis kalenimas tikrai ne paskutinis.
XIV
Linkui vežiko uosin kelto rato
anūko džiugų judesį delnu
palydi senojo keiksmai -
karčiuoju, srūvančiu ant bato.
XV
Aleksandrai. Sūnau!
Svečiuosna nedera kalenti
bus.
Tačiau kodél gi
tavo dviračio priekinis ratas, ištrūkęs,
pelkéje nerimsta?
Sesilija. Dukrele!
XVI
Galusodéje vaiko žvilgis
į širmio pasibaidžiusio
pasagos jaunas akis.
XVII
Sklidina taure vikri žmona
prie stalo, puošto arbata kvapnia,
veidu į svečius prieš tostą pokšteli,
jog vakardien paplūdimy
susmuko irgi.
XVIII
Su pirmu vakariniu diktoriaus pasvarstymu:
Štai sostinéje nuo kaitros jau antras...
Sausra mat...
Mat.
XIX
Mažoji Agnelé,
įsikabinusi klausytojams
stiprių sveikatos žodžių,
palinksi kaspiniuota galvele,
ir greitakalbe - pernelyg jau garsiai -
Tétyti, sveikinu!
XX
Dantyse kandikliu šeimos galva
vél pastuksena
besilaukiančiai žmonai pirštu.
XXI
Šnopavimas kirviu
spriegiančio nuo pliauskos
žiedlapį vyšnaités.
XXII
Liesosios karvés metai, ramute.
Vien siūlas Onulés tarp pirštų.
XXIII
Kaimelio meškerélé
su šunimi pypkiuodamas ridena mintį
apie upelio seklumas:
ir žuvys - paleistuvés - nebe tos.
XXIV
Vaikigalius sutikęs iš žūklés
čiupt kibirą - skandins šunéką,
užtrauks ūmai:
Kaip virpa balso stygos...
XXV
Tolumoje šile
moteris maitinanti kūdikį
krūtimi
švyti.
XXVI
Lūputés putlios prieš akis
dékoja už degtuką dūmu į akis.
XXVII
Bus tau dievulio bausmé, vabaléli,-
tarsteli motulé.
Paliks strazdelis puokštę ant peties.
XXVIII
Įsidienojus,
nuo dobilo lapo
kurpaitės vasarinės mostui
paleidžia žiogas savo įnagį darban.
XXIX
Kaimelio krautuvėlėje. Ryte.
Svirpleliui dvelkiant po prekystaliu,
vélgi tas senasis
rytinį slyvų aromatą pagadina.
XXX
Kūdikiui nujunkytam
ir motina ir auklé
padeda kartu:
Bebe da bebeeee...

Tekstūra 23a

Pasimėtymas kamuoliu su seserėčia obels ir gervės šešėlyje

O štai pirmuoju smuiku?
Svarstis –
ne varpas esu.
Kai dideliausiam skėčiui
stuktelsiu batu,
kaip kad lietus smulkus,
ar pasibelsi,
virktelsi padu prie slenksčio –
jaučio tvirtumu –
nuo svirno žvelgsi?
Svyruosi prie langelio,
ar atidarys?
Vaikas šešerių atliepia,-
“Su degtuku tavuoju
tik užpučiu ugnelę.
Nuo liepto tinkliuku tamsoj matau žuvelę!”
Baugu kartoti šauksmininko linksnį –
pėstininko žingsnį.
Artojas tas,
kursai baksnoja kuinui pypkeliu?
Žvejai –
vynioja apie lydį žodeliu?
Senvagėje kuprines sumetę,
maumoja dantenom.
Vinim.
Akis, ausis,
kaip skruzdėlyną pagaliu,
kabina, -
” Ir ko daugiau man reik?!
Lizdą štai turiu!”
Kukučio balseliu.
Sapnuoja paruges
atšipusiom dalgelėm,
pjautuvais seselės lūžusiais švytuoja.
Ir kolei?
Gandras kol gražins vaikus?


Šiuomet,
nuodėmklausiui manajam palikus mane,
nedaug –
tik per sprindį,
piešiu tau balto popieriaus
mažutį paveikslelį –
eglutėm kraštuose
ir dideliausiu kryptelėjimu –
Sveika!..
Sunarstau kreipinuką,
virbalus keičiu,
nutraukau siūlą,
vėlgi sumezgioju,
kad nebaidytų kadagys, neišsiardytų.
Čiurlelis ant peties verlenas –
stogdengio sūnus,
kriaušaitės glūdumon.
Ranka pamoju,
kartais nenutoltų kad:
pūkuotoji galvutė,
kriauklaitėm kišenaitėj.
Išsipūtus tokia.
Metų penkerių,
atvertu zylės snapeliu, -
“As jau zila!”
Dėdutis džyrina lazda, -
” Nesisarmatyki.
Nebriski iš vagos.
Dantukai tavo spyglio ežio.
Tuoj lietus.
Dangus toks žilas.”
Šypsausi.
Ar matei arkliuką?
Ar kanopaitę - kupiną balos?
Raudonas lašas rankoje –
kartus.
Linguoja mano penkiametė, -
“Paniūniuok gi!
Kad musės pačios kristų nuo staktos!”
Nuo delno kad bitelė žiedą slėptų avily?
”Geriau jau tą:
Senosios.”
Pasodinu ant strazdanos siūlelį audžiantį taškutį –
čiaudulį,
basinėjantį žole.
Rankelės rieda paskui obuolį žeme.
“Dardar karieta karalius dvaru,
mūkia jam karvė ausy žiogeliu.”
Motutės veidas vyšnių lapuos –
uogas trina.
Uodegą jos samanoto balso
kriauklelių skrynios gyvsidabris skina.
Sausom šakaitėmis galva
nusiveja kauliuką, antrą mina.
“Tada as busiu aukle,
vaikai kuria dabinas!”
Batukais pamatavus senelio vageles.
“Darbuosiuosi. Auginsiu bandeles!”
Ir akys rimtos jau terpia sėkliukes…




Ar tilps žuvelė
Tavame luotely?
Marelėse - valtelė?
Ir žvynais neaplips Tava ranka?
Tada pakelki irklą.
Krantą stumiam.
Iriam.

Tekstūros 21-23

Trys eilėraščiai



Išnirusi į proskyną pora
prošal važiuojančiųjų
sveikinama ratų
kaitriom
pavasarėjančiom balutėm,
ir ypač mergina -
jaunuoliui palytėjus jos kaklu
bėgusį lašą.

*

Į vienintelio josios rankas
nuo upės slenksčio mergina
metus žvilgsnį
duburin,
prieš paskutinį žingsnį
kresteli ranka
tas garbanotas sruogeles.

*

Joniukas susirūpinęs palydi
ežiuką, puškantį keliu.
Atsargiai-
vienu piršteliu,
užmauna spygliui gabaliuką vyšnios.

Tekstūros 18-20

Ir trumpakasei eiliuotojai vartant
pirmuosius savo posmelius,
ir vakarėly-
jau prieš pabaigą,
kosčiojant rateliui,
senas jūrų vilkas
įkyriai brūžina kavos puodelin
gruoblėtu sidabriniu šaukšteliu.

*

Užvertus žvyru suvytusią pelkę
Viešnia
iš besiilsinčiųjų rato
plasteli lelijų tvenkinin,
katran
porelė gulbių pakylėta
lengvute ranka.

*

O šitas piešinukas pats seniausias (lygtai 1995-ųjų pabaigos)
Nubaidęs jonvabalį,
sukusį ratus
apie galvą tylinčios nendrės,
dar spėju kvėptelt
sutemos svirplio išdaigų,
šešėlio svyruojančio briedžio,
paslepiančio upės tėkmėje
balkšvus ragus.

Tekstūros 15-17

Kaip visada - apie vaikus

Iš už kamieno klevo
rymančion porelėn
nukreiptos akutės:
ant rogučių snieguotais batukais...

*

Po suoleliu,
į seneliuko šlepes
smėlis byra.
Už atlošo suolelio
kaspinėlis styro...

*

JAUNIAUSIOS SESULĖS RAUDA
Mano žilas tėveliulas
Pirko mašinėlę.
Pirkęs mašinėlę
Parmušė kregždutę!
JAU KITĄ RYTĄ
SKAIČIUOTĖS BALSELIU

Tekstūros 11-14

Virš galvos matau begalę varnų lizdų

Parkelis miesto rudenį prigęsęs.
Tik ant pirmųjų snaigių
švytės praeivių pėdos.
Dabar gi išvien takeliai grįsti
paukštukų akmenukais!

*

Pavasarių šitiek…
Ir kiekvienąkart
vis pro tą patį ąžuolą -
viršūnėje garnio lizdu,
kalenant sūnui šeimininko -
barstydamas kviečius
Anupras
nosinę prišvilpdavo.

*

Lig žvyro nutrempta sniego pluta
besiplūkiančiai motinai
spygčiodami padeda dvynukai
rogutėse irkluodami kačiukais.

*

Žūklės sezonui įpusėjus

Išmetus inkarą vidurkely
Su stipriojo tamsaus
pilnu bokalu
languosna atsispindintiems
mėlyno lako nagučiams,
lipdantiems sudegusią žvakutę,
markstosi užklydęs jūreiviukas-
Echchchch...

Tekstūros 7-10

Ilgesingomis piršlio akim
spragsėdamas
Tamošius bekepuris,
per stygą smičium spygteli
nutolstantiems rusviems bateliams...

*

Viršum statinės kybantis -
ešerį šiaudu kutena
pūkagalvis berniukas akies krašteliu
pastebi moterį prie vasarnamio durų
su šypsenėle “kaip nori.. mes eime”
ir josios liemenį apglėbiančias
tėvo rankas..

*

Besikeliantys prekeiviai upe
išbando kartimi smėlėtą dugną,
traukia plausto lyną,
ir vakarėjančion mėlynėn akimis
lošteli srovės vidury.
Iki rąstai stuktels.

*

Kino istorija
Besukdamas filmajuostę,
tik pradedančia želti barzdele,
jaunėlis su tėvu
prunkščia į delnus,
nukreipę galvą apačion -
balton drobulėn,
klausosi salėj iškylaujančiųjų,
girgždesio minamo slenksčio,
tarpdury į jį
pritvinkusių vaiko akių:
Valgyti, mama.

Tekstūros 4-6

Vyriškiai trys taku
pirmoką dviračiu primokę,
stumteli šūksniu skardžiu:
Važiuoja! Užgriebė pyplys!
Veidais nutįstančiais išvysta
žalajai atrajojančiai pasturgalin
tvokstelint ratu.

*

Skrybėlaite balta
iš bažnytėlės moteris
dvidešimčia centų
tėvulio cakteli delnan.
Pavymui smilkstančiųjų vyrų žvilgsnius
jausdama,
kulniuku smagiai per grindinį...

*

Linkui lietum
kamieno liepos dulkiamo
eilinis basa galva linksi.
Nupučia paryčiui,
rūpintojėlio knygon,
katron sesulė oriai mirksi -
čirpesio paliktą svirplį.

Tekstūros 1-3

Pavėsy apsipylusios obels
tėvas penkerių,
stebėdamas karvelį murkiant išlenktu kaklu
mielosios linkui,
pritariamai linksi.

*

Įsitempus
tyli-
staiga nusvyra skruostu ašara skaidri,
kai šypsena ją nuoširdi
pakviečia šokin -
įsitempus
tyli.

*

Uoste
Nuūkiančiai virvei dūmų
žaruojančiu taku
atodūsiu atliepia moterėlė
rasotom akimis
ir skėčiu
didel dideliausiu.

*

Pasirink atsakymą - laimėsi klausimą

Klausimai.

1. Visų laikų geriausias žydų krepšininkas:

a. Katašas.
b. Lavašas.
c. Šarūnas Jasikevičius.

2. Geriausias Lietuvos teatrų spektaklis:

a. E. Nekrošius "Metai".
b. Alaus dienos 2002 (Klaipėdoje, režisierius neprisipažino).
c. A. Sabonio vieno aktoriaus teatras "Penktoji pražanga".

3. Lietuvos Respublikos sostinė:

a. Vilnius.
b. Londonas.
c. Kazlų Rūda.
d. Bezdonių geležinkelio stotelė.

4. Geriausias Lietuvos šachmatininkas:

a. Vladas Mikėnas.
b. Virgis Stakėnas.
c. Viktorija Čmilytė.
d. Giedrius Gustas.

5. Geriausia Lietuvos roko grupė:

a. Daškiniai.
b. Ir visa tai kas yra gražu yra gražu.
c. Nu gražiausia.

6. Graikijoj Antikos laikais paplitę itvirtinimai ant kalvos:

a. Akropolis.
b. Trakų pilis.
c. Norfa.
d. Rūdiškių bobutės šuns tortas.

7. Visų laikų Lietuvos dviratininkas Nr.1:

a. Gintautas.
b. Umaras.
c. Viktorija Čmilytė.

8. Visų sportininkų siaubas Nr.1:

a. Achilas.
b. Per maža premija už olimpinį medalį.
c. Krentantis Aleknos diskas.
d. Holifieldo ausis.
e. Užrašas “CCCP” ant marškinėlių.

9. Visų laikų Lietuvos lakūnas nr.1:

a. Stankevičius.
b. Prezidento lėktuvas.
c. Dešimt litų.

10. Didžiausios pasaulyje lenktynės:

a. Paryžius.
b. Dakaras.
c. Maskva.
d. Petuškai.

11. Didžiausias Lietuvos televizorius.

a. Baranausko "Šilelis"
b. iMac 30 colių ekranas.
c. Algio Greitai akiniai.

12. Lietuvos metų (nesvarbu, kurių) automobilis:

a. R. Javtoko motociklas.
b. Prezidento lėktuvas.
c. Skraidanti lėkštė, pastebėta Klaipėdoje 2007 m. gegužės 13 d.

13. Daugelio interneto puslapių adreso pradžia:

a. WWW
b. GGG
c. WTF???
d. EMO
e. UAB

14. Matas žaidimo pradžioje vadinamas:

a. Kindermatas.
b. e2-e4, o toliau kaip dievas duos...
c. J**tvoimatas.
d. WTF???
e. Viktorija Čmilytė.

15. Populiariausia komentatorių frazė:

a. A?
b. Rezultatas nesikeičia, bet šansų dar turime.
c. ...švilpimai salėje užgožia komentatoriaus keiksmažodžius.
d. Bambarbija kirgudu.

16. Lietuvos reklamos veidas Nr.1:

a. Plačiai užmerktos akys.
b. Aukštai iškelta galva.
c. Krentantis Aleknos diskas.
d. ...užkniedijai su savo Viktorija Čmilyte!!!

Teisingai atsakiusieji laimėjimus galite atsiimti Klaipėdoje Taikos pr. 66 "Norfos" parduotuvėje, prie įėjimo merginos dalina veltui autografus. O štai keturius metus brandintas sūris "Džiugas" - ne veltui.