Rodomi pranešimai su žymėmis Vertikalus humoras. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vertikalus humoras. Rodyti visus pranešimus

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Vytautas V. Landsbergis "Detektyvinė kino apysaka" arba "Zero" ir pnš. filmų scenarijai prieš x>20 metų

     Radau seną iškarpą iš Litmenio (tikrai kad senesnė už Lietuvos nepriklausomybę) su Vytauto V. Landsbergio "16-os tonų" humoru. Deja, be šios nuokarpos, paties LiteratūrMenio nebeišliko, išskyrus kelias pušeles, apie kurias tik viens girininkas iš Baranauskų familijos bežino. Reklama, kaip pasakytų Kazlas, dar kartą paduota, arba - Vytautas V. Landsbergis skelia humorą savo kūrybos pradžioje.

Paraiška Lietuvos Kino Studijai

I dalis

Erelis trokšta mėsos

      E. Gabrėnaitė stenlgiasi lyliai peiliu praverti „Lietuvos“ viešbučio stiklines duris, bei šios užminuotos. Nuo menkiausio prisilietimo jos sprogsta, ir tuo metu ekrane iš dūmų išnyra filmo kūrėjų pavardės.
      Dūmams išsisklaidžius, pamatome, kad durys susprogo. Kambary sėdėjęs ir viskį su soda gėręs R. Ramanauskas neramiai atsigrįžta, mat jam lyg pasivaideno, kad kažkas darosi. Ir iš tiesų – jo kambario durys išsprogdintos. o per nuolaužas ateina E. Gabrėnaitė, išsitepusi veidą juodu grimu, kad atrodytų kaip po sprogimo. R. Ramanauskas įtariai žiūri ir stengiasi prisiminti, kur jau yra ją matęs.
      E. Gabrėnaitė, nieko nesakydama, lapės eisena sėlina prie telefono ir skubiai renka V. Tomkaus numerį. Ragelį pakelia V. Mainelytė:
     -Alio, klausau.
     -Laba diena, -sako. E. Gabrėnaitė, -kalba „Erelis-251“, skubiai sujunkite su „Kentauru-18“.
     -Vytautas dabar išėjęs.  
     -Kur? - neramiai klausia E. Gabrėnaitė.
     V. Mainelytė padeda ragelį. E. Gabrėnaitė kurį laiką dar klauso įkyraus pypsėjimo ragelyje, paskui susiima už galvos:
     -Viskas baigta.
     R. Ramanauskas, ironiškai šypsodamasis, ir sako:
     -Viskas tik prasideda.
     Po šios frazės jiedu karštligiškai krautis daiktus į juodą lagaminą. Pro duris į kambarį vis dar virsta dūmai, juos pučia V. Bagdonas, kad atrodytų kaip po sprogimo.  
     (Padaromas ir Dublis antras. Suaugusiems).
     Tuo metu Vilniaus aerodrome leidžiasi saulė ir lėktuvas MIŽ-212. Trapu leidžiasi ir J. Budraitis, nešdamas juodą, tos pačios markės. kaip ir R. Ramanausko, lagaminą. Jis dėvi tamsius akinius. Skubiai eina į aerouosto tualetą, užsikabinęs iš vidaus, lagaminą atidaro. Suskaičiavęs banknotus. atsidūsta:
     - Visi, dabar greičiau pas R. Adomaitį.
     Išėjęs iš aerouosto, J. Budraitis šoka į pirmą pasitaikiusį taksi. O taksi už vairo sėdi P. Gaidys ir papsi pypkutę papt papt. „Mauk, kiek išneša! - šūkteli J. Budraitis. - Jei važiuosi greitai - gausi dvigubai, jei lėtai – viengubai!"
     Mašina lekia vingiuotom, Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Pilies skersgatvyje, lyg tarp kitko, J. Vaitkus vedžioja ekskursiją iš Uzbekijos. Jis rodo Vilniaus gotikos šedevrus, o viena akim stebi pro šalį važiuojantį taksi. Po to išsitraukia raciją ir praneša R. Sabuliui:
    -Pasuko į Antakalnį. Ramiai. Be komandos nešaudyti.
    R. Sabulis, apsirėdęs kunigo sutana, ramiai stovi Gedimino pilies bokšte, šalia pasidėjęs dėžę rankinių granatų. Virš galvos praskrenda malūnspamis. kuriame sėdi A. Kaliaginas. Jo vaidmenį atlieka J. Kisielius. Sabulis susižvalgo su Kisielium su humoro jausmu akyse, o Vaitkus tuo metu turistams rodo savo raciją.
     Tuo tarpu taksi jau važiuoja per Valakampių tiltą. Iš paskos prisijungia kita mašina, kuri velka pririštą eglę ir nutrina visus pėdsakus.
     Kameroje - sumišęs Sabulio veidas, jis skaičiuoja granatas, o vienos trūksta. Vingio parke girdėt sprogimai ir paukščių čiulbesys.
     „Lietuvos“ viešbučio laiptais greitai lipa du vyriškiai - R. Adomaitis ir J. Budraitis. Viešbučio administratorius A. Chadaravičius ir sako:
     -Vietų nėra!
     Budraitis jam pakiša kietą banknotų, ir šis atsako:
     -Vietų yra, - ir drebančia ranka paduoda kambario raktą. P. Gaidys sėdi apačioj taksi ir pro žiūroną stebi dviračiu važiuojantį Tomkų. Gaidys mirkteli jam, bet Tomkus apsimeta. kad jo nepažįsta ir
išvengta kulkos. O V. Tomkus bėga viešbučio laiptais į viršų ir sutinka Chadaravičių, bet supainioja jį, su D. Banioniu, nes Banionis vaidina .Chadaravičiaus brolį, ir sako jam:
     -Išdavei, vadinasi.
     Banionis traukiasi atbulas, nuspaudžia lifto mygtuką ir, nepastebimai įšokęs, nuvažiuoja į pirmą aukštą.
     Pirmam aukšte jį su Tomkum supainioja Vaitkus ir Sabulis, užriša akis ir įsodina į karietą.
     - Atriškit akis, - prašo Banionis, - aš juk Banionis.
     - Joks tu Banionis,-grubiai sako Sabulis, - tu Tomkus, - ir abu su Vaitkum juokiasi.
     - Parolį žinai? - klausia J. Vaitkus ir graibo kišenėse pistoleto.
     - Žinau, - atsako Banionis.
     - Tada gerai,--taria Sabulis ir nuriša jam raištį. Tada pasirodo, kad tai ne Banionis, o Tomkus, ir akis jam vėl užriša.
     Karieta rieda Tiškevičiaus laikų keliais ir nemaloniai krato. Tolumoje A. Šurna ruošia bjaurią pasalą, kurioje dalyvauja H. Kurauskas, E. Žebertavičiūtė ir G. Girdvainis. Žebertavičiūtė apsimeta gulinti ant kelio, o Girdvainis, įlipęs į medį, numeta ant karietos tinklą. Ši tuojau sustoja, ir Kurauskas, su pasididžiavimu išsitraukęs raciją, sako:
     - „Erelis-251"? Čia Kurauskas. Jie paimti. Kur juos dėti?
     E. Gabrėnaitės balsas racijoje neatsako nieko.
     Tada Šurna, norėdamas padėti nuo kelio atsikelti Žebertavičiūtei, apsimeta džentelmenu ir šoka nuo arklio, bet užsigauna koją. Žebertavičiūtė irgi užsigauna, bet jos niekas nepakelia, atsikelia pati ir suteikia Pirmą Medicininę Pagalbą A. Šurnai.
     Tuo metu iš karietos tyliai sprunka Vaitkus, Sabulis ir Tomkus. Kai miške nutolsta jų žingsnių aidas, Šurna atsigauna ir pamato,.kad karieta tuščia. Liepia vytis. Ilgos ir pavojingos gaudynės, kurių metu paleidžiami penki šūviai, bet jie niekam bloga nepadaro. Simbolika.
     Pavargę Sabulis, Vaitkus ir Tomkus sėdi „StikIiuose“ ir geria kavą. Stiklių vaidina A. Masiulis, kuris visiškai netinka šiam vaidmeniui, nes nemoka dirbti su kavos automatais. Bet tuo metu pro duris įsiveržia gaudytojai A. Šurna ir kt. Jie irgi prašo kavos, o ant stalo susideda įkaitusius nuo šaudymo automatus. Masiulis neša jiems kavą, prieš tai pripylęs nuodų, nes toks scenarijus. Bet Šurna, tai pastebėjęs, nejučia sukeičia puodukus su Vaitkaus kompanijos puodukais, bet šie, pajutę kažką negera, uždainuoja „Ant kalno mūrai".

II dalis

Erelis išvelkamas į dienos šviesą

     „Lietuvos“ viešbučio laiptais nubėga J. Budraitis ir R. Adomaitis. Nuo jų trenkia kraujo ir prakaito kvapas. Atsidaro J. Budraičio lagaminas. ir ant laiptų pabyra banknotai. Prišokęs Chadaravičius padeda surinkti, bet jis jau kažką įtaria. Už tai Adomaitis į jį šauna, bet nepataiko, o pagal scenarijų turėjo pataikyti. Chadaravičius apsimeta negyvas negyvas.
     Budraitis, radęs kieme paliktą V. Tomkaus dviratį, sėda ir važiuoja j aerouostą. Pakeliui nutaria išgerti kavos ir užsuka į „Stiklių“ kavinę. Čia jį pastebi Žebertavičiūtė ir išduoda. Visi šoka jo gaudyti. Į gaudynes į įsijungia valstybinės konservatorijos studentai policininkų uniformomis ir kaipmat pagauna. Mat kaip... Budraičiui supančioja rankas ir veda į kalėjimą, kur jau sėdi V. Masalskis. Budraitis, jį pamatęs, gūžteli pečiais ir kaipmat prisimena vaikystę, kada jie su Masalskiu dar nebuvo pažįstami. Bet išlieka rimtas, tik daug rūko. Daug daugiau, negu kituose filmuose. O Masalskis nerūko. Tuo jis labai skiriasi nuo Budraičio.
     - Nerūkyk, ką. . . - prašo Masalskis.
     - Noriu šoku, noriu dainuoju, - atsako Budraitis. Masalskiui per vieną ausį įeina, o per kitą išeina titrai: koniec filma.

2011 m. spalio 5 d., trečiadienis

Did He Drop Any Good Loot?

Šį Interneto Memą, kilusį tarp World Of Warcraft (WOW) žaidimo gerbėjų, galima būtų pavadint pačiu žinomiausiu Memu, keliais žodžiais apibrėžiančiu MMORPG esmę.
2006 metų liepos 7 dieną 10 val. 12 min. 26 sek. oficialiajame Battle.net WOW žaidėjų forume žaidėjas, pasivadinęs slapyvardžiu Nano - žaidžiantis Ragnaros serveryje (populiariau sakant - Realme) 60 lygio Naktiniu Elfu Medžiotoju ir priklausantis Syndicate gildijai - paskelbė žinutę-epitafiją apie tai, kad jo brolis - Tikrasis Nano - kažkadaise žaidęs WOW būtent šiuo Naktiniu Elfu, mirė. "Vienintelis dalykas, dėl kurio aš rašau, yra tai...",- pažymėjo Tikrojo Nano brolis,-"..., kad WOW žaidėjai, net praėjus keliems mėnesiaims, vis dar prisimena Nano, kaip buvusį neprilygstamą medžiotoją. [...] Ir jei net nepažinojot mano brolio ir nesutikot Tikrojo Nano WOW platybėse, pasimelskite už jį."
Po devynių minučių į šią aukščiau parašytą žinutę atsiliepė pirmasis WOW forumo dalyvis, kažkoks žaidėjas, slapyvardžiu Moroldonfarm, žaidžiantis Chromaggus serveryje pirmo lygio Žmonių Rasės Šventiko personažu. Moroldonfarm parašytoje žinutėje-atsakyme nebuvo užuojautos ar palinkėjimo nenusimint dėl Nano mirties. Atsakyme tebuvo vienas klausimas,-"Did He Drop Any Good Loot?" (Ar jis išmetė kokį vertingą daiktą?). Ką Moroldonfarm turėjo omeny tai rašydamas? Esmė ta, kad WOW žaidime žuvus žaidėjo sukurtam herojui, o taip pat nukovus kokį monstrą, mirdami šie išmeta vertingą trofėjų arba šiaip kokį daiktą. Būtent tai ir pastebėjo Moroldonfarm.















Vargšas Jorikas. Matrica jį suėdė.

2011 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

Neblogas Indie roko apibrėžimas...

...rastas epitonikuose.
"Indie rock is like pornography in a way: most people can't tell you exactly what it is, but they know it when they see it. er, hear it. it's loud and obnoxious (or quiet and polite), careless and sloppy (or meticulously composed), complex and pretentious (or simple and unassuming), and, to its fans, cooler and more relevant than any other style of music. it's impossible to list all of the bands who have been influential to indie rock -- doing so would require more space than we have here and would undoubtedly start some petulant silent feuds. one thing's for sure: it's cool".
Epitonic
Žiūrau, po trejerių ketverių penkerių šešerių metų tylos, šis jūros moliuskų gerbėjų tinklalapis galop atsinaujino. Jei galvoj daug erdvės kaip pas kokį Winnie-Pooh'ą
Winnie
ar jo brolį tigriuką
Tigriukas
galim užsiimt tuštumos užpildymu baldais ar kitais sodo padargais.

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis

Iš krepšininko dienoraščio

Šiandien (liepos 20 d.) - tarptautinė šachmatų diena. Sveikinu visas ir visus šachmatininkus su šia įsimintina visiems šachmatų sporto gerbėjams diena ir siūlau pasižiūrėt kaip penktojoje partijoje dėl USA čempiono vardo didmeistris iš USA Michael Jordan kitam garsiam didmeistriui iš USA Shaq'ui žirgu įstato šakutes dvidešimtuoju ėjimu:



Post Scriptum'as:
Botrytis pirmasis










Botrytis antrajam


















replika:
Tai visai nejuokinga. You're not funny anymore. Pats laikas būtų apsilankyt kokioj Graikijoj ar šiaip Akropoly. Na... aš suprantu, kad tau vis
jehovistai















prie durų vaidenas. Gėlių kokių jiems padovanotum, pasveikintum su laiminga santuoka. Ar ką?

2011 m. vasario 4 d., penktadienis

Wii Fit beatifikavimas

"Volkerio Teksaso Bamperio Nekąso" radijas praneša apie stebuklingą išgijimą Wii Fit treniruoklio pagalba. Anot visų Wii Fit'ų vyriausiojo - popiežiaus Mac Pro Xeon 12-ojo, beatifikacija bus pradėta nedelsiant po Wii Fit'o green screen of death.

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Pamindžiukavimas

Niekad neteko girdėti ar skaityt, kad koks nors ispanų, JAV, prancūzų, jugų žurnalistas kapstytųsi po Lietuvos spaudą, ieškodamas Lietuvos žurnalistų atsiliepimų apie jo šalies komandų pergales ar pralaimėjimus prieš lietuvius.

2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

"Jie sukurti iš mėsos"

Terry Bisson "Jie sukurti iš mėsos"

- Jie sudaryti iš mėsos.
- Iš mėsos?
- Taip. Jie sudaryti iš mėsos.
- Mėsa?
- Be jokių abejonių. Mes paėmėm kelis pavyzdžius iš skirtingų planetos vietų, transportavom į žvalgybinį laivą ir atlikom testus. Jie sukurti iš mėsos.
- Tai neįmanoma. O kaip apie radijo signalus? Jų žinias į žvaigždes?
- Susikalbėjimui jie naudoja radijo bangas, tačiau signalų jie patys nesiunčia. Signalai ateina iš mašinų.
- Tai kas gamina tas mašinas? Su jais mes ir turime susisiekti.
- Jie gamina tas mašinas. Štai apie ką aš tau ir noriu papasakot. Mėsa gamina mašinas.
- Tai absurdiška. Kaip gali mėsa pagaminti mašiną? Tu manęs prašai, kad aš patikėčiau mėsą, turinčią jusles?
- Nieko aš tavęs neprašau. Aš tau sakau: tie padarai yra vieninteliai protingi padarai šiame sektoriuje ir jie sukurti iš mėsos.
- Gal jie panašūs į orfolejus. Na, žinai tą intelektą, pagrįstą anglimi, kurio vienas iš vystymosi etapų yra mėsa.
- Ne. Jie gimsta mėsa, mėsa jie ir miršta. Mes išstudijavom kelis etapus iš jų gyvenimo, kuris, tiesą sakant, nėra ilgas. Ar tu įsivaizduoji, kiek gyvena mėsa?
- Pasigailėk manęs. Gerai. O gal jie sudaryti ne visai iš mėsos? Na, juk atsimeti tuos... vedilejus: mėsos galva su elektronų-plazmos smegenimis viduje.
- Taigi kad ne. Mes iš pradžių taip manėme, nes jie irgi turi mėsos galvas kaip ir vedilejai. Bet aš tau sakau, juos testavome nuo viršaus iki apačios. Jie visiškai sudaryti iš mėsos.
- Ir jokių smegenų?
- Su smegenimis viskas gerai. Bet smegenys irgi yra iš mėsos! Štai ką aš tau visą laiką bandau pasakyt.
- Hmm... Tai kaipgi veikia jų mąstymas?
- Nesupranti? Atsisakai suprast, ką aš tau teigiu? Mintis generuoja smegenys. Mėsa!
- Mąstanti mėsa? Nori kad aš patikėčiau protaujančia mėsa?
- Taip, būtent: mąstanti mėsa, mėsa, turinti sąmonę, mylinti mėsa, svajojanti mėsa. Ištisai mėsa. Ar suvoki?
- O viešpatie, tu rimtai šneki. Jie visi sukurti iš mėsos.
- Na pagaliau. Būtent! Jie sudaryti iš mėsos ir paskutinius šimtą metų bando su mumis susisiekt.
- Dieve tu mano, ir ko ši mėsa nori?
- Pradžiai, pasikalbėt su mumis. Toliau, aš įsivaizduoju, ji panorės patyrinėt Visatą, susisiekt su kitomis protingomis būtybėmis, apsikeisti įdėjomis ir informacija. Kaip ir visada.
- Vadinasi, mes turėsime bendrauti su mėsa?
- Tokie jų ketinimai. Na, žinai tuos jų radijo bangomis siunčiamus pranešimus,-"Sveiki, ar čia kas nors yra? Ar jūs namie?" Ir panašus šlamštas.
- Vadinas, jie tikrai kalba. Jie naudoja žodžius, įdėjas, koncepcijas?
- O taip: ypač su šalia gyvenančia kaimynine mėsa.
- Bet juk tu sakei, kad jie naudoja radiją.
- Taip. Tačiau ar įsivaizduoji, kokie garsai sklinda radijo bangomis? Mėsos garsai. Atpažįsti tą garsą, kylantį pliaukštelėjus mėsa į mėsą? Štai ir šnekasi vienas su kitu pliaukšėdami. Jie net dainuoja per mėsą leisdami oro sroves.
- Danuojanti mėsa? Man šito per daug. Ir koks būtų tavo pasiūkymas?
- Oficialiai, ar tik tarp mudviejų?
- Ir tas, ir tas.
- Oficialiai mes turėtume atsiliepti į jų pranešimus, susisiekti ir pasveikinti juos, o taip pat suteikti visą informaciją apie bet kurią mąstančią būtybę šiame Visatos sektoriuje. Be jokio išankstinio nusistatymo, simpatijų ar antipatijų. Neoficialiai? Ištrinčiau visus įrašus ir pamirščiau juos viiems laikams.
- Tikėjausi, kad tu tai pasakysi.
- Mūsų elgesys šiurkštus, bet viskam yra ribos. Ar mes tikrai norėtume kontakto su mėsa?
- Visiškai su tavim sutinku. Ir ką gi mes jiems pasakytume? - "Labas, mėsa. Kaip reikalai?" O kas toliau? Kiek planetų jie įsisavino?
- Tik vieną. Kitas planetas jie pasiektų tik specialiais mėsos konteineriais ir kelionėje neišgyventų. Be to, būdami mėsa, jie tegali keliaut C erdve, leidžiančia išvystyt tik šviesos greitį ir kontakto galimybė su jais labai maža. Tiksliau, be galo maža.
- Tada mums geriau apsimest, kad Visatoje jie yra vieni.
- Būtent.
- Žiauru. Iš kitos pusės tu teisus: kas norės susipažint su mėsa? O tie keli pavyzdžiai testavimui mūsų laivuose... tu tikras, kad jie nieko neprisimena?
- Jei ir prisimintų ką - palaikys bepročiais. Mes įsiskverbėm į galvas ir pakoregavom, kad jie manytų jog susapnavo mus.
- Sapnuojanti mėsa! Tik įsivaizduok - mes sapnuojamės mėsai!
- Ir pažymėsime, jog šis sektorius neužimtas.
- Puiku. Visiškai su tavim sutinku. Baigta su jais. Kas dar įdomesnio šioje galaktikos pusėj?
- Yra tokia viena šviežia būtybė 445 zonoje, devintos klasės žvaigždžių sistemoje, kontaktavusi su mumis dar prieš du galaktinius ciklus. Dabar vėlei nori bendraut.
- Vėl jie trokšta būt mūsų draugais.
- O kodėl gi ne? Įsivaizduok: gyventume mes joj vieni, kokia liūdna ir šalta būtų Visata.

Terry Bisson "They're Made Out of Meat"

Sci Fi filmukas pagal šį apsakymą













Apsakymas

P.S. Žodis į žodį išverst netaikiau, mat, anglų kalba ne gimtoji, tuo labiau amerikiečių; kitaip sakant, plaukiau laisvu stilium užsikąsdamas fry bulvytėmis. Bet tai nereiškia, jog pasiūlymai ir patikslinimai nepageidaujami.

The End

2010 m. liepos 30 d., penktadienis

Galvolaužis "Titanikas"

Šio galvolaužio kiekvienas klausimas turi vieną teisingą atsakymą, vieną nelabai teisingą, trečias atsakymas - nelabai atsakymas, o po kiekvienu likusiu atsakymu - paslėpta po Ketanov tabletę. Išsprendusiems teisingai - kelionė su Žaku Ivu Kusto į "Titaniką", išsprendusiems neteisingai - kelionė "Kursku".

1. Kada jums norisi verkt?
a. Kai išklausot Bingelio anekdoto.
b. Kai studijuodami 12-tą šachmatų partiją dėl pasaulio čempiono vardo tarp V. Topalovo ir V. Anando, vykusią 2010 m. gegužės 11 d, o ypač 29-tą Topalovo ėjimą baltais žirgu į c4 laukelį, suprantate, kad jau nieko nebesuprantat.
c. Kai sužinot, jog iš Žydrūno Savicko būtų prastas mėšlavabalis. Mat, mėšlavabalis sugeba pastumt svorį, 1141 kartą sunkesnį už jį patį, o Savickas pajudina tik apie 411 tokių kaip jis pats.

2. Kodėl vis dar nenugriūva Didžioji kinų siena?
a. Dėl ryžių.
b. Dėl kiaušinių.
c. Dėl ryžių su kiaušiniais.

3. Kokio drabužio nepakabinsit ant šios kabyklos?


















a. Van Gogo batų.
b. Turino drobulės.
c. Profesoriaus Ruokio kepurės.

 4. Su kuo geriausia lyginti buvusią meilužę?
a. Su žmona.
b. Su motina.
c. Su Motina iš Didžiosios Raidės.
d. Su Pirčiupio Motina.
e. Su volu.

5. Žmogelis skambina prokuratūron,-"Aš kasdien važiuodamas į darbą pro jūsų įstaigą įsiminiau prie jos stovinčių visų automobilių numerius ir niekaip negaliu užmiršt." Ką daryti?
a. Apdovanot žmogų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžium už gerą atmintį.
b. Padovanoti Kasegraną su IPAD'u užrašams. Tegul žvalgos į sveikatą: gal atras antrą Čiurlionį danguje.
c. Paklausti adreso,-"Palūkėkit. Mes tuoj atvažiuosime."

6. Tipelis tamsiu apsiaustu Raudonojoj aikštėj prie Lenino mauzoliejaus krapštinėja akmenis.
a. Išminuotojas.
b. Partijos narys.
c. Prof. Ruokis tyrinėja akmenis.

7. Kas traukinyje bilda, kai jis rieda bėgiais, nors jo riedmenys yra apvalūs?
a. Kontrolierius.
b. Bingelio anekdotai.
c. Kadangi žinome, jog traukinio riedmenys yra skritulio formos, o skritulio plotą gausime Pi padauginę iš r kvadratu: būtent šitie kvadratai tame skrituly ir bilda.

8. "Parbėg laivelis". O kodėl jis ne parplauk?
a. Skylė kairiajame borte šalia kapeliono kajutės.
b. "Jūra" bankrutavo.
c. Aralas nuseko.
d. Kiaulės nugarą nukasė.

9. Kokį straipsnio pavadinimą labiausiai atitinka šis paveiksliukas?

















a. Sasha Song Kuršių mariose testuos naująjį albumą.
b. Krikščionys irgi keršija už paveiksliukus.
c. Protonas yra mažesnis nei buvo manoma iki šiol.

10. Mėgiamiausia George Lukas (žr. nuotrauką žemiau) spalva.














a. Balta.
b. Žalia.
c. Žydra.
d. Yoda.

11. Rusijoje populiari TV viktorina, ekranuos pasirodžiusi dar 1975 metais.
a. Kas?
b. Kur?
c. Kada?

12. Klausimas skambėjęs pavasarėly 11-ame klausime paminėtoje TV viktorinoje: Iš kurios pusės reikia melžti karvę?
a. Iš kairės.
b. Iš dešinės.
c. Iš Naujosios Kairės 95.
d. Melžk iš kurios tik nori, bet nepamiršk Dešinės rankos taisyklės.

13. Didžiausia Žvaigždė Visatoje.
a. Marsas.
b. KY Cygni.
c. LBV 1806-20.
d. MIra A.
e. WOH G64.
f. VY Canis Majoris.
g. U2.
h. ZZ Top.

14. Jums "gręsia" vakarėlis 80-čiai žmonių, o teturit tik porą kepaliukų duonos ir dvi stintas. Kieno prašysit pagalbos?
a. Lietuvos graugo Oliverio.
b. Skaityk Pochliobkiną, mielasis.
c. Jėzaus iš Nazareto.

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

Gyvūnų prieglauda + UAB „Grinda“ = Katė maiše

Radau truputis statistikos apie Vilniaus savivaldybės meilę gyvūnams su įspūdingais skaičiais:
UAB "Grinda. 2009 metais šie „šaunūs“ kelininkai-grindininkai po ES lėšų injekcijos padidino patrankų mėsoms pajėgumus ir švystelėjo per bortą naują partiją – <6000 vnt. naminių gyvūnų kailiukų. Jų naujam rekordui „pagerbt“ pakūriau demotyvatorių:

Visa laimė, kad manoji trijulė ant sofos viso to nesupranta. Kol kas. Bet tikiuosi, kad ūsuotasis ir miauksintis Dievas, kuriam ši trijulė murkia,















to nepaliks šalikelėj ir pavarys nagais ar žaibais tam direktoriui į klyną. Po mirties, savaime suprantama.

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Šliogeris ir astronomija

Atsibudus iš ryto kažiko netyla ūžesys ausy apie "klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas..." bei apie kitas iškarpytas Šliogerio Quasi Una fantazijas. Prisiminiau vieną gerą diegą - astronomą mėgėją britą Nr.1 - Serą Patrick Moore


















ir pastarojo leptelėjimą BBC laidoj "Room 101" apie BBC (tos pačios) televizijos sumoteriškėjimą. kai atėjus į valdžią moteriškėms, BBC laidų tinklelyje beliko tik gyvenimo stiliaus žurnalai bei muilo operos: Ech, nebėr tų senųjų "Doctor Who" ir Star Treko. Kadangi Didžioji Britanija vis dar gyvena be konstitucijos, jos gyventojams, o ypačiai BBC laidos "101 Room" vedėjui neprireikė konstitucinių teisių ir pareigų žinovų vasiliauskaičių, rudomanskių ir atstovų iš etikos komisijų ar TJA. Laidos vedėjui užteko tik pasakyt, kad "Jūsų stačiokiškos pažiūros yra tai, ką mes jumyse mylim" ir visiems nusijuokt. Uždanga. Bepigu britams, išpaikytiems Monty Pythono humoro, tačiau uodų traiškymo meno beisbolo lazdomis jie galėtų pasimokyt iš lietuvių.

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Nauja kailinė klaviatūra Obuoliams

Rugsėjo pradžioj (metų neišduosiu) įsigijau naują klaviatūrę su kailiuku:

, dantimis bei nagais. Beje, bandant spaust klavišus dar ir keistai murkiančią.

Tarp kitko, čia klaviatūrė, ne klaviatūras. Tokią iš šypsenos pažinsi.

Tiesą sakant, naktį, kaip dabar įprasta klaviatūrėms, ji nešviečia. Tačiau jei tamsoj keldamasis numini Enter klavišą, ji griežtai apie save primena balsu, o gali ir nagais.

Beje, jau pirmą dieną, ją radus (gulėjo po obela), ji priminė apie save apkramtytu kroviklio laidu.

Teko vaišinti sriuba. Bet įdėją davė tikrai gerą: atein laikas bevieliui ryšiui, kitaip - be ryšio.
Charakteris?
Kaip sakydavo Raikinas vyresnysis, jei pritaisyčiau dinamo, Kruonio akumuliacinę toli paliktų. Hmm... O jeigu Spartaką?
Ši būtybė dar vardo neturi. Gal - Kęstutis?

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Paprastas tomkizmas arba, Didžiojo Demagogo pamokslai Jaunėliui

Po paskutinio riebaus Šauniojo kareivio Tomkaus kvapnaus pirstelėjimo, nutariau šiek tiek pakoreguoti savo racioną įmesdamas keptuvėn daugiau daržovių ir prieskonių. Gal kas susidomės nauja tankų kuro receptūra?

Paprastas tomkizmas paprastiems tankistams, arba Didžiojo Demagogo pamokslai Jaunėliui



Visada šaudyk pirmas. Nesvarbu, ar prieš tave stovi gyvas žmogus su dantų krapštuku, ar Zappos biustas. Beje, dėl Zappos nesijaudink: dėl jos verks jos gerbėjai.
Raidės turi būti didelės, ryškios ir gerai įskaitomos. Visada pasirink didžiausią įmanomą kalibrą: plačiausią bokso pirštinę, kiečiausią beisbolo lazdą, sunkiausią svarmenį, ilgiausią kartį – tada būsi tikras, kad ašaros liesis ne tavo pusėj. Visada prisimink – kuo didesnis kalibras, tuo mažesnė oponentų vėlesnių protestų tikimybė. Paprasčiausiai nebeliks tau oponuojančių.
Nepamiršk šauktukų!!! Didelis ir ne vietoje padėtas šauktukas – tai dar vienas papildomas Barstyčių akmuo į tavo oponento daržą. Juk oponentų ausys turi garso stiprumo priėmimo ribas!!!
Kompromituojančių  duomenų rinkimui apie savo oponentus paskirk po tau ištikimą žmogų. Jei šis ištikimas žmogus su tuo nesutinka, jis tampa tavo oponentu, kuriam galėsi paskirti kitą tau ištikimą laborantą, rinksiantį naujus duomenis apie naują iškilusį oponentą.
Abejonės kelia baimę. Tačiau jos pritraukia didelius pinigus tavo naujoms įdėjoms. Todėl kiekvieną tavo oponento faktą, patvirtintą nepriklausomų šaltinių, paversk abejone. Tam tiks ir tokie žodžių rinkiniai, kaip „tavo šaltinis šitais faktais save tik sukompromituoja“, „čia tėra tik tavo paties išgalvoti faktai“, „kadangi tavo šaltiniai mums sukėlė didelių abejonių, tavo faktai tėra riebus nulis“. Pabaigoje, nuo abejonių oponento faktais, nesunku pereiti prie abejonių pačiu oponentu.
Naudok kuo daugiau būdvardžių. Daiktavardžiai ir veksmažodžiai nėra tokie svarbūs, kaip būdvardžiai. Pirmieji du tik įvardija tavo oponentą ir nurodo jo veiksmus: būdvardžiu nusakysi jo ypatybes. Tave skaitantieji turi užmiršti oponentą ir jo teiginius, tačiau jo fizionomijos spalvos – niekada. Dėl to ant stalo laikyk pasidėjęs Didįjį Lietuvių kalbos žodyną. Kodeksą reikia gerbt.
Autoritetu negali būti konkretus žmogus. Žmogus yra silpnas padaras. Visada apeliuok į mases. Minia nugali viską. Masėms įvardinti tiks ir tokie daiktavardžiai kaip „Tauta“, „Dori Lietuviai“, „Gimtinė“, “Piliečiai“, „Mokesčių Mokėtojai“, „Patriotai“, „Mes – Jėga“ ir pan. Beje, įvardindamas mases, neužmiršk jos galybę pabrėžti būdvardžiais.
Pamiršk Okamos skustuvą. Kuo daugiau prielaidų, tuo lengviau juose pasiklysti. Pasiklysi ne tu – pasiklys tavo oponentas.
Kuo dažniau tujink savo oponentą. Ergo, niekada nesikreipk į jį “Jūs”. “Jūs” - tai oponentų elito išmislas. Žodis “Tu” sukels didesnį efektą, ypač jei: Pirma - jo abi raidės bus didžiosios – TU; Antra – šalia “TU” “netyčia pamirši” parašyt oponento vardą, į kurį kreipiesi. Nes tada kiekvienas oponentas, po tavo ištarto žodžio “TU”, pamanys, jog kreipiamasi būtent į jį. Šito mes ir siekiame.
Iš monologo visada daryk dialogą. Ypač tada, kai oponentas neatsako į tūkstančius tavo e-mailų jam. Bendrauk su oponentu būdamas vienas, lyg jis būtų šalia. Antraščių pavadinimuose prie savo paties sukurtų tekstų užteks tik prirašyti tokius žodelius kaip „diskusija“, „disputas“, „konferencija“, „pokalbis“, „derybos“, „pasišnekučiavimas“. Žmonės pamiršta antraštes. Bet užtat antrosios dalies – pačio teksto – niekada.
Mažiau bendrauk su tikru oponentu – geriau su virtualiu. Virtualiam oponentui – ne kaip moteriai (išskyrus gumines damas): jam nereikia siūlyt krizinės kavos, jis nesuvalgys visų tavo silkės pataluose atsargų, neišgers pilno bokalo, nesunaudos karšto vandens plaut savo pirvinoms rankoms, neatiduos ožkai tavo brangių alaus akcijų. Užtat jam lengvai galima pripaišyt pilvuką, barzdą, šaliką ant nosinės, o į rankas įbrukti sniego gniūžtę.
Suderink nesuderinamus dalykus. Jei diskusija, pvz. ekonomikos ar kokiomis nors kitomis temomis krypsta ne tavo naudai, staiga pakreipk jos kryptį kita vaga, užduodamas kad ir tokį paprastutį klausimėlį,-„O ar tu žinai, kodėl Čmilytė (ELO 2512) Gibtelecom2009 šachmatų festivalyje, partijoje juodosiomis prieš ispanų didmeistrį Josep Manuel Lopez-Martinez (ELO 2540) panaudojo Sicilietiškąją gynybą, Laskerio-Pelikano, Svešnikovo variantą?“. Ir oponentui nespėjus atsikvošėti, pribaik jį sakiniu,-„ir tu po viso dar drįsi teigt, kad Lietuvių tauta ekonomiškai „nepadaryta“???“ Kaip jau minėjau, jei kalbatės kitokiom temom, tai vietoje „ekonomiškai“ vartok tokį žodį, apie kurį vystoma pokalbio tema. Pvz, jei apie meną, tada „meniškai padaryta“ ir t.t. ir pan.
Kartojimas – mokslų motina. Po kiekvieno naujo oponentų argumento, kontrargumentuok teiginiais, išsakytais diskusijos pradžioje. Kartok tai tol, kol išsibaigs tavo oponentų argumentai. Tada garsiai paskelbk apie savo pergalę.
Kiekvieną oponentų žodį priimk kaip asmeninį įžeidimą. Sušukęs „Aš įžeistas“, nukreipk į jį savo pykčio perkreiptą žvilgsnį. Tuo tu dar labiau apstulbinsi savo oponentus. Jei nepavyksta su veido išraiška, gali priešais save pasistatyti veidrodį. Vietoje žodžio „Aš“, taip pat gali vartot žodžius „Tauta“, „Lietuviai“ ir pan. (žr. skiltyje apie autoritetą).
Tavo jausmų ir emocijų kaita nuo tavęs nepriklauso. Bet kokiu atveju savo įsiūčio, pykčio, įtūžio, neapykantos protrūkį teisink oponentų išvaizda, plaukų spalva, apimtimi, maitinimosi ypatumais, akinių formomis, skruostų platumu, antakių vešlumu ir pan. Jei žmogus yra be sąvybių, pereik prie jo finansų kritikos, kad ir tokia daug žadančia fraze „V to vremia kogda naši kosmičeskije korabli…“ Kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia, „Tuo metu, kai TU buvai finansuojamas Soroso…“.
Logika diskusijose nebūtina. Jos trūkumą lengvai teisink užimtumu ir laiko trūkumu. O tuo tarpu lengvai galėsi vartyt Didįjį Lietuvių Kalbos Žodyną, ieškodamas atitinkamų būdvardžių.
Savo teiginius visada susiek su kokiu nors nežinomo autoriaus kūriniu. Oponentas nori paneigt tavo teiginius savaisiais? Tegul pirma paprakaituoja prie to nežinomojo. Dar geriau, jei tų nežinomųjų bus ne vienas. Kuo daugiau nežinomųjų – tuo daugiau laiko oponentas sugaiš beieškodamas teisingo atsakymo. O tuo tarpu lengvai galėsi vartyt Didįjį Lietuvių Kalbos Žodyną, ieškodamas atitinkamų būdvardžių.
Sugalvok naujus žodžius, sąvokas, frazes ar išsireiškimus. Bet kokiam oponento veiksmui ir išvaizdai apibūdint diskusijose kurk naujadarus, kurie gaišins tavo priešininkų laiką, ieškant pastariesiems atsakymo į klausimą „O kas tai yra?“ Pvz. jei oponentas remiasi faktais, surinktais kokioje nors enciklopedijoje, kad ir Vikipedijoje, sukurk jam apibūdinti kokį nors iš padų verčiantį žodį: pvz. „Vikipedikas“. Savo paties veiksmus visada teisink iš anksto parinktomis frazėmis-burtažodžiais, pvz. „Lakštingala negali nečiulbėti, orangutangas – nebezdėti, o žurnalistas – nerašyt“, arba „Laikas tiktais vėjas…“, ar „Tik Mėnulio šviesa…“ ir pan. Kas žino, galbūt koks nors naujadaras paklius ir į Didįjį Lietuvių Kalbos Žodyną.
„Surask“ oponento veidą valdžios ieškomų asmenų sąrašuose. Tai vienas iš patikimiausių būdų, kaip atsikratyti įkyriu oponentu, kuris nesaikingai naudoja savo laiką argumentų ieškojimui į kiekvieną tavo repliką. Tegul juo užsiima valdžios atstovai. Malonu, kai į skambutį atsiliepęs oponentas atidaro lauko duris ir išgirsta vyrų juodais kostiumais frazę,-„Atleiskit. Tarnyba tokia.“
Paskutinis šūvis visada turi būti tavo. Po paskutinio tavo šūvio didžiausiu įmanomu kalibru, oponentų pusėje bus tik tyla; ji tereiškia tik vieną – tavo pergalę. Nesvarbu, kad koks nors neryškus oponentų surengtas teismas nusprendė, jog tu esi kaltas ir skolingas valstybei 100 MGLų*. Valstybė esi Tu.Kai oponentai išsilaižys savo žaizdas ir nusiramins, išsitrauk seną medžiagą ir panaudojęs naujus būdvardžius iš savo Kodekso, patiek oponentams jau kartą valgytą patiekalą vėl. Tai ir yra paskutinis šūvis. Tegul dabar jie laižo TAVO žaizdas. Nesirūpink dėl teismo: teismas tęsis amžinai, o Kodeksas yra beribis.

*MGL - minimalus gyvenimo lygis, nustatytas Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatyme.

2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Paryžius, mano pirmoji meilužė - Lawrence Millman

Bevartydamas senus, 10 metų senumo Šiaurės Atėnus, radau vieną L.Millmano tekstą, kurį su malonumu perleidžiu savo BLOGui. Dėkoju nežinomai vertėjai gėlėmis ir UAB "Javinė" sviestiniais riestainiais.

Lawrence Millman

Paryžius, mano pirmoji meilužė

Ištraukos iš prarastosios kartos dienoraščio

Balandžio 2.
Pusryčiai su Hemingway‘umi. Priešpiečiai su Fitzgeraldu. Pietūs su Joyce’ais. Žiauriai kamuoja galvos skausmai.
Balandžio 5.
Miegojau kaip užmuštas (šeškas). Apie pietus užsuko Joyce’as, paskaitė ištrauką iš naujo romano. Šį kartą apie vaikiną, vardu Finneganas, kuris yra neva miręs, bet iš dalies lyg ir gyvas – tiksliai nesupratau. Po to boksavomės su Hemingvay‘umi. Išsipagiriojau su Scottu ir Zelda.
Balandžio 8.
Literatūrinė popietė pas Gertrudą Stein. Parsinešiau namo mėlynę paaky ir praskeltą lūpą. Daugiau su šia moteriške nesiboksuosiu.
Balandžio 10.
Eliziejaus laukuose – įkyrus, monotoniškas lietus. Nusliūkinau į Liuksemburgo sodus. Ten taip pat lyja. Įkyriai, monotoniškai. Įlipau į naktinį ekspresą Paryžius-Marselis. Ir čia lietus. Įkyrus, monotoniškas… Ak, ta Prancūzija… Tokia sava, tokia nepakartojamai prancūziška.
Balandžio 14.
Baigiau novelę apie meilę ir mirtį Kanzas Sičio skerdyklose. Parodžiau Diagilevui. Senas šelmis Sergejus! Sako, nugriebs iš Satie gabalą muzikėlės ir pavers mano novelę baletu.
Balandžio 16.
Vakarieniavome su Joyce’u „Dviejose šarkose“. Vargšas Joyce’as! Jo akilopas vis krisdavęs sriubon. „Tokia jau ta istorinė airių našta“,- nuogąstavo jis.
Balandžio 22.
Vėl lietus. Parodžiau Fitzgeraldui romano apie Getsbį rankraštį. „Nieko, jei aš jį trumpam pasiskolinsiu?“-pasiklausė. Buvau per girtas, kad atsakyčiau „ne“.
Balandžio 29.
Rusų baleto premjera. „Abbatoir“ („Skerdykla“). Nesakysiu kieno libretas. Švilpė, keikėsi, miauksėjo, šnypštė. Kažkas paleido į Nižinskį padvėsusią telyčią. Buvau per girtas, tad nepastebėjau, ar jis buvo pritrenktas.
Balandžio 30.
Vakarykščio spektaklio dėka vakar valgiau hamburgerius. Galutinai nusitašiau „Rotondoje“ su Nadia Boulanger. Ji man papasakojo apie naują Vergilijaus operą – meilės ir mirties Kanzas Sičio skerdyklose paveikslą. Nuėjau gulti su įkyriu déjà vu pojūčiu ir šliundryte, vardu Ginette.
Gegužės 3.
Pietūs pas Gertrudą Stein. Ilgai diskutavome, ar Henry James – moteris, ar ne. Kiek vėliau užsuko Picasso. Kaži ko?
Gegužės 12.
Apsilankymas Botanikos sode. Sutikau ten Hemingway’ų, einantį imtynių su iguana. Sako, verčiau tai daryti, nei kažkokius ten apsakymėlius rašalioti. Imtis su iguanomis dora ir tikra, sako jis, išskyrus tuos atvejus, kai laimi iguana.
Gegužės 15.
Silvijos Beach knygyne sutikau Joyce’ą. Po akim – mėlynė, aplink nosį – kraujo krešuliai. Iš Hemingway’aus? – klausiu. Ne, sako, iš Gertrudos Stein. Asilui aišku, jai nerūpi jo romanas apie Finneganą.
Gegužės 17.
Baigiau „Fiesta“. Lig šiolei – mano geriausias kūrinys, pralenkia net „Abbatoir“. Tačiau kas išdrįs tokią knygą išspausdinti? Reikės pasiklausti Hemingway’aus patarimo.
Gegužės 20.
Atsikėliau auštant. Pagirių nė kvapo! Gide’as pasipasakojo besiruošiąs atidaryti maisto prekių parduotuvę 16-ame arondismane. Tai Fredas Gide’as, ne Andre. Fredas irgi iš Kanzaso – poetas, rašantis proza, kurio ateitis, Poundo nuomone, priklauso grūdų verslui.
Gegužės 21.
Širyt nutraukiau romaną su Josephine Baker. Kiek vėliau, tą pačią dieną, užmezgiau naują – su Kiki iš Monparnaso.
Gegužės 24.
Parodžiau Hemingway’ui „Fiesta“ rankraštį. Priėmė su didžiausiu entuziazmu. Ką ten – netgi pasiūlė perduosiąs jį tiesiai į rankas savo redaktoriui pas Skribnerį.
Gegužės 27.
Kokteilis su Fitzgeraldais. Šalti užkandžiai su Sartre’u. Gavau į akį nuo Man Ray’aus.
Gegužės 30.
Šį pavasarį madinga nauja sporto šaka – kanalizacijos kanojos. Pastatai kanoją prie atviro kanalizacijos liuko, ten, kur išmatos suplaukia į upę. Na, ir, išmušus valandai, pradedi irtis kaip pasiutęs. Cocteau tas sportas, berods, patinka. Sako, primena jaunystę. Kaži kurią jaunystę? - paklausiau.
Birželio 2.
Šiandien nusižudė Harry Crosby. Didžiulė netektis, o gal didžiulis jo laimėjimas. Tuna kivirčijasi su Satie.
Birželio 5.
Nuožmiausios pagirios. Vos išsimiegojau. Užsuko Hemingway’us, pripasakojo visokių linksmų istorijų apie bulius. Vakare su Henry Milleriu nuėjome stervų gaudyti.
Birželio 12.
Pietūs su sėbrais pas Gertrudą Stein. Poundas, kaip visuomet, iš mūsų žvengė. Jo paskutiniai juodžiausi priešai: kritikai, nevalą dantų. Alisos hašišiniai nykštukai kikeno kaip pašėlę. Grįždamas namo, užkliuvau už krantinės ir įkritau į Seną.
Birželio 16.
Kanai. Mačiau Joyce’ą, besideginantį paplūdimyje. Tuomet priėjo Hemingway’us ir tėškė jam į veidą saują smėliuko. Vėliau su jais išvalgiau pastis, ne – pusę tuzino pastis. (Aperityvo, kitaip sakant.) Grįždamas į viešbutį, įkritau į Viduržemio jūrą.
Birželio 18.
Vėl Paryžiuje. Šiandien nutraukiau romaną su Kiki. O gal Kiki su manimi nutraukė. Jai, atrodo, kelia siaubą mano girtuoklystės. Nubalsavome už reformas. Vakare – Perrierai su Geraldu Murphy.
Birželio 19.
Dar vienos paragariškos pagirios. Įtariu, vakar padauginau tų Perrierų. Užbaigiau „Vėžio atogražą“. Vėlyva vakarienė su Henry Milleriu.
Birželio 23.
Dar labiau palijo. Dabar man atrodo, kad Harry Crosby savižudybė galų gale išėjo jam į gera. Radau gatvėje besimėtantį Joyce’o akilopą ir grąžinau jam.
Birželio 26.
Pagaliau – nustojo liję! Drybsojau lovoje ir pradėjau rašyti „Alice B. Toklas autobiografiją“. Po to žaidėme šaradas su Fitzgeraldais, Picassais, Mauriacais ir Marceliu Proustu ligi pat ir po vidurnakčio.
Liepos 1.
Susidūriau su Joyce’u, žirgliojančiu de Fleurus gatve. Jis kažkodėl atrodė pakiliai. „Turite naują romaną?“ – pasidomėjau. „Ne,- išsišiepė jis,- naują akilopą“.
Liepos 8.
Užbaigiau „Alice B. Toklas autobiografiją“. Pradėjau rašyti „Beovulfą“…
Liepos 9.
Atsibudau Kanzase, galva skyla pusiau iš skausmo. Štai jie visi, susispietę aplink mane. Dėdė Scottas. Teta Gertrude. Mūsų samdinys šaunusis Ernie. Dokass Poundas. Net mūsų aklasis senučiukas, tėtušis Jimas. Ir, aišku, mano brangi mažytė, kiemsarė Toto… „Maniau, tau jau amen, sūneli,- sako Tėtis,- kai tas mulas tau įspyrė“.
Paryžius – tai Paryžius, bet kitos tokios vietos kaip namai, tikrai nerasi.

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Bevartydamas senus laikraščius radau Beną su Šarka

Bevartydamas senus laikraščius, užtikau seną “Klaipėda“ dienraščio priedo „Vėjų rožė“2004 m. rugsėjo 17 d. numerį su „Rudens sezono Tabako fabrike“ pristatymu: antruoju jau, pradedant skaičiuoti nuo skaitmens 1, t.y. „vienas“. Visas šis didelis storas (ne graikiškas) Ūžesys Ausyse buvo pastambintas į smulkesnius renginukus su video, garso, cirko, teatro, ugnies kūrimo, mėsos kepimo barais, bei su „Ir Visais Tais Kas Yra Gražu (2 kartus)“. Solistas - tada dar gyvas (dabar jau nelabai) Baras. Atvyko ir Turgenevas su savo klasika. Ramūnas Kaubrys pažadėjo pasvert visus Fabrike kritusius (ne mūšyje ir ne Pilėnus ginant) obuolius. Pabaigos nepamenu (nukritau nuo antro aukšto vagone ir trinktelėjau galva į peroną), bet pradžioj prie vartų visus pasitiko du troleibuso kontrolieriai - gerokai įšilę Petkevičių Ovidijus ir Benas su Šarka (žiūrėti nuotrauką). Kaigi Benas paskutinius savo marškinius užstatė Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriui, „Rubašką“ teko skolintis iš J.Griškoveco. Nepadoriai padorios bilietų kainos – nuo 15 iki 5 litų. Policininkams, kadangi jie prilygintini vaikams, po 5 centus. Dram-tetrio (nemaišyt su Packman) šlavėjos pasišluot Kaubrio obuoliukų buvo įleidžiamos veltui: tik po 2 centus už obuolį.
Vienu sakiniu, buvo linksmai ašarota, be ašakų gerklėj, bet su „Žuvies akim“ akiduobėse. Visai kaip toje Kernagio pasakoje: su atverstais plaučiais, aeroplanais, buriatų vaikais, Niagaros kriokliu ir giminėmis, atsirėmusiais į mašinas, Blinstrubiškės ąžuolu (daugiau necituosiu, bo Vytautas grabe vartosi, senus laikraščius bevartydamas)…


2008 m. liepos 16 d., trečiadienis

Šventosios ugnelės - tik už 20 Sū

Žmonės!

Mūsu firma "Salomėja ir Sū" jums gali pasiūlyti šventąsias Elmo lemputes, kurios padovanos Jūsų takeliui nušvitimą visomis vaivorykštės spalvomis. Ir prie tvarto, ir prie sodo, ir prie lauko skylės - su mūsų lempelėm gyvenimas Jūsų nušvis ir švytės! Įsigykit jas tik už 20 Sū! ("Savižudžiams už 5 frankus" skiriamos nuolaidos.) Kreiptis telefonu (Sūdiškių paštas, klausti Marytės) į Astonišedą Myrlightą. Kokybė Šimtaprocentinė! Tie, kurie neįžiūrės šviesos - kaltinkit tik savo daltonizmą.

2008 m. birželio 17 d., antradienis

Kaip žmonės šėtono ieškojo

Penktadienį po darbų beeinant Turgaus aikšte (truputį tolėliau nuo Anikės, nenorėčiau jos čia painiot) teko sutikt vieną liudytoją su stooora kvadratine juoda knyga. Turbūt, Konstitucija, pagalvojau. Bet kodėl juoda? Kas ją pasirašė? Negi Tauta?
-Aš galiu tave išlaisvint.- sako man tasai iš liudytojų apsaugos programos.
-Tai kad nepavyks.
-O kodėl gi?-nustebo liudininkas.
-Esu Šėtonas,- prisipažinau.
-Aaaaa!-balsas iškart nutolo.
Įlipau autobusan ir grįžau namolio. Visgi, kelelis tolimas, o aš labai vėlavau. 6 km tai ne juokas iškankintam Narzano, pardon, kompų žmogui.
Šeštadienio rytmetį pabudęs ir liuobtelėjęs puslitrį arbatos, išgirstu kažiką skambijant į duris. Atidarau - už durų stovi jau dviese. Su dvejomis Konstitucijomis rankose. Gal kokį surašymą žmonės vykdo? Bet kai prisipažinau, kad esu džedajus, liudininkai patys kukliai uždarė duris. Ko žmonės pageidavo - nebsupratau.
Katinus maitint laikas.

2008 m. gegužės 4 d., sekmadienis

Pasirink atsakymą - laimėsi klausimą

Klausimai.

1. Visų laikų geriausias žydų krepšininkas:
a. Katašas.
b. Lavašas.
c. Šarūnas Jasikevičius.

2. Geriausias Lietuvos teatrų spektaklis:
a. E. Nekrošius "Metai".
b. Alaus dienos 2002 (Klaipėdoje, režisierius neprisipažino).
c. A. Sabonio vieno aktoriaus teatras "Penktoji pražanga".

3. Lietuvos Respublikos sostinė:
a. Vilnius.
b. Londonas.
c. Kazlų Rūda.
d. Bezdonių geležinkelio stotelė.

4. Geriausias Lietuvos šachmatininkas:
a. Vladas Mikėnas.
b. Virgis Stakėnas.
c. Viktorija Čmilytė.
d. Giedrius Gustas.

5. Geriausia Lietuvos roko grupė:
a. Daškiniai.
b. Ir visa tai kas yra gražu yra gražu.
c. Nu gražiausia.

6. Graikijoj Antikos laikais paplitę itvirtinimai ant kalvos:
a. Akropolis.
b. Trakų pilis.
c. Norfa.
d. Rūdiškių bobutės šuns tortas.

7. Visų laikų Lietuvos dviratininkas Nr.1:
a. Gintautas.
b. Umaras.
c. Viktorija Čmilytė.

8. Visų sportininkų siaubas Nr.1:
a. Achilas.
b. Per maža premija už olimpinį medalį.
c. Krentantis Aleknos diskas.
d. Holifieldo ausis.
e. Užrašas “CCCP” ant marškinėlių.

9. Visų laikų Lietuvos lakūnas nr.1:
a. Stankevičius.
b. Prezidento lėktuvas.
c. Dešimt litų.

10. Didžiausios pasaulyje lenktynės:
a. Paryžius.
b. Dakaras.
c. Maskva.
d. Petuškai.

11. Didžiausias Lietuvos televizorius.
a. Baranausko "Šilelis"
b. iMac 30 colių ekranas.
c. Algio Greitai akiniai.

12. Lietuvos metų (nesvarbu, kurių) automobilis:
a. R. Javtoko motociklas.
b. Prezidento lėktuvas.
c. Skraidanti lėkštė, pastebėta Klaipėdoje 2007 m. gegužės 13 d.

13. Daugelio interneto puslapių adreso pradžia:
a. WWW
b. GGG
c. WTF???
d. EMO
e. UAB

14. Matas žaidimo pradžioje vadinamas:
a. Kindermatas.
b. e2-e4, o toliau kaip dievas duos...
c. J**tvoimatas.
d. WTF???
e. Viktorija Čmilytė.

15. Populiariausia komentatorių frazė:
a. A?
b. Rezultatas nesikeičia, bet šansų dar turime.
c. ...švilpimai salėje užgožia komentatoriaus keiksmažodžius.
d. Bambarbija kirgudu.

16. Lietuvos reklamos veidas Nr.1:
a. Plačiai užmerktos akys.
b. Aukštai iškelta galva.
c. Krentantis Aleknos diskas.
d. ...užkniedijai su savo Viktorija Čmilyte!!!

Teisingai atsakiusieji laimėjimus galite atsiimti Klaipėdoje Taikos pr. 66 "Norfos" parduotuvėje, prie įėjimo merginos dalina veltui autografus. O štai keturius metus brandintas sūris "Džiugas" - ne veltui.