Česlovas Milošas "Giesmė apie pasaulio pabaigą"

Tądien, kai baigsis pasaulis,
Bitė skris apie nasturtą,
Žvejys taisys švytintį tinklą.
Laimingi delfinai šoks jūron,
Lietaus balutėj žais žvirbliukai,
Ir gyvatė bus auksaodė, kaip visados.

Tądien, kai baigsis pasaulis,
Moterys eis laukais prisidengusios skėčiais,
Girtuoklis įmigęs papievy gulės,
Daržovių pirklys šūkaus gatvėj
ir geltonburė valtis į salą artės,
Smuiko garsas supsis ore
Ir į žvaigždėtą naktį nuves.

Ir tie, kurie laukė žaibo ir griausmo,
Bus apsivylę.
Ir tie, kurie laukė ženklų ir arkangelo trimito,
Netikės, kad tai daros dabar.
Kol saulė ir mėnuo yra danguje,
Kol bitė kamanė rožę aplanko,
Kol rožėtieji kūdikiai gimsta,
Kas gi tikės, kad tai daros dabar!

Tik žilas senelis, galėjęs būt pranašu,
Betgi ne pranašas, nes užsiėmęs kitkuo,
Kartos vis berišdamas pomidorus:
Kito pasaulio galo nebus,
Kito pasaulio galo nebus.

(Vertė A. Tyruolis)