Bevartydamas senus laikraščius, užtikau seną “Klaipėda“ dienraščio priedo „Vėjų rožė“2004 m. rugsėjo 17 d. numerį su „Rudens sezono Tabako fabrike“ pristatymu: antruoju jau, pradedant skaičiuoti nuo skaitmens 1, t.y. „vienas“. Visas šis didelis storas (ne graikiškas) Ūžesys Ausyse buvo pastambintas į smulkesnius renginukus su video, garso, cirko, teatro, ugnies kūrimo, mėsos kepimo barais, bei su „Ir Visais Tais Kas Yra Gražu (2 kartus)“. Solistas - tada dar gyvas (dabar jau nelabai) Baras. Atvyko ir Turgenevas su savo klasika. Ramūnas Kaubrys pažadėjo pasvert visus Fabrike kritusius (ne mūšyje ir ne Pilėnus ginant) obuolius. Pabaigos nepamenu (nukritau nuo antro aukšto vagone ir trinktelėjau galva į peroną), bet pradžioj prie vartų visus pasitiko du troleibuso kontrolieriai - gerokai įšilę Petkevičių Ovidijus ir Benas su Šarka (žiūrėti nuotrauką). Kaigi Benas paskutinius savo marškinius užstatė Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriui, „Rubašką“ teko skolintis iš J.Griškoveco. Nepadoriai padorios bilietų kainos – nuo 15 iki 5 litų. Policininkams, kadangi jie prilygintini vaikams, po 5 centus. Dram-tetrio (nemaišyt su Packman) šlavėjos pasišluot Kaubrio obuoliukų buvo įleidžiamos veltui: tik po 2 centus už obuolį.
Vienu sakiniu, buvo linksmai ašarota, be ašakų gerklėj, bet su „Žuvies akim“ akiduobėse. Visai kaip toje Kernagio pasakoje: su atverstais plaučiais, aeroplanais, buriatų vaikais, Niagaros kriokliu ir giminėmis, atsirėmusiais į mašinas, Blinstrubiškės ąžuolu (daugiau necituosiu, bo Vytautas grabe vartosi, senus laikraščius bevartydamas)…
