7 Parodos Paveikslėliai

Įžangą, lygiai taip pat tinkančią šiems posmams,
galite perskaityti čia:

O jau papėdė Gedimino!
Lapams mirus.
..
Betūpčiojanti prie kaštonų
stebis mergina-
kaip josios palydovas-
baugščiai skersakiuoja aplink.
..
Vienodai tiksi
į lakuotus kulniukus
languotu ilgu skėčiu.
..
Pėdom į pėdas šeimininko
spanielis šlavinėjančiom ausim.
..
Grindiniu-
nuo žvilgesio šiepia dantis-
polaidžio vandenimis-
laiveliui popieriniui burzgiant.
Kiemsargis
urzgia.
..
Akis į akį -
penkiolikmetė,
brisdama per srovę,
sijono klostes
kelia
droviai.
..
Skersai taką
krinta iš rankų lazda.
Jau ribuliai tik
šulinio dugnu:
Bobulės muilinti stiklainyje
protezai.
..
Vaikigaliai
…penki, šeši…devyni!...
Prošal ant dviračių ragų
kuprinėm raudonviršių
mina.

Kaip žmonės šėtono ieškojo

Penktadienį po darbų beeinant Turgaus aikšte (truputį tolėliau nuo Anikės, nenorėčiau jos čia painiot) teko sutikt vieną liudytoją su stooora kvadratine juoda knyga. Turbūt, Konstitucija, pagalvojau. Bet kodėl juoda? Kas ją pasirašė? Negi Tauta?
-Aš galiu tave išlaisvint.- sako man tasai iš liudytojų apsaugos programos.
-Tai kad nepavyks.
-O kodėl gi?-nustebo liudininkas.
-Esu Šėtonas,- prisipažinau.
-Aaaaa!-balsas iškart nutolo.
Įlipau autobusan ir grįžau namolio. Visgi, kelelis tolimas, o aš labai vėlavau. 6 km tai ne juokas iškankintam Narzano, pardon, kompų žmogui.
Šeštadienio rytmetį pabudęs ir liuobtelėjęs puslitrį arbatos, išgirstu kažiką skambijant į duris. Atidarau - už durų stovi jau dviese. Su dvejomis Konstitucijomis rankose. Gal kokį surašymą žmonės vykdo? Bet kai prisipažinau, kad esu džedajus, liudininkai patys kukliai uždarė duris. Ko žmonės pageidavo - nebsupratau.
Katinus maitint laikas.