Did He Drop Any Good Loot?

Šį Interneto Memą, kilusį tarp World Of Warcraft (WOW) žaidimo gerbėjų, galima būtų pavadint pačiu žinomiausiu Memu, keliais žodžiais apibrėžiančiu MMORPG esmę.
2006 metų liepos 7 dieną 10 val. 12 min. 26 sek. oficialiajame Battle.net WOW žaidėjų forume žaidėjas, pasivadinęs slapyvardžiu Nano - žaidžiantis Ragnaros serveryje (populiariau sakant - Realme) 60 lygio Naktiniu Elfu Medžiotoju ir priklausantis Syndicate gildijai - paskelbė žinutę-epitafiją apie tai, kad jo brolis - Tikrasis Nano - kažkadaise žaidęs WOW būtent šiuo Naktiniu Elfu, mirė. "Vienintelis dalykas, dėl kurio aš rašau, yra tai...",- pažymėjo Tikrojo Nano brolis,-"..., kad WOW žaidėjai, net praėjus keliems mėnesiaims, vis dar prisimena Nano, kaip buvusį neprilygstamą medžiotoją. [...] Ir jei net nepažinojot mano brolio ir nesutikot Tikrojo Nano WOW platybėse, pasimelskite už jį."
Po devynių minučių į šią aukščiau parašytą žinutę atsiliepė pirmasis WOW forumo dalyvis, kažkoks žaidėjas, slapyvardžiu Moroldonfarm, žaidžiantis Chromaggus serveryje pirmo lygio Žmonių Rasės Šventiko personažu. Moroldonfarm parašytoje žinutėje-atsakyme nebuvo užuojautos ar palinkėjimo nenusimint dėl Nano mirties. Atsakyme tebuvo vienas klausimas,-"Did He Drop Any Good Loot?" (Ar jis išmetė kokį vertingą daiktą?). Ką Moroldonfarm turėjo omeny tai rašydamas? Esmė ta, kad WOW žaidime žuvus žaidėjo sukurtam herojui, o taip pat nukovus kokį monstrą, mirdami šie išmeta vertingą trofėjų arba šiaip kokį daiktą. Būtent tai ir pastebėjo Moroldonfarm.

Vargšas Jorikas. Matrica jį suėdė.

Naujosios Muzikos Žurnalas "Tango". Pirmasis Nr. (1990 m.)

Kraustydamas senus savo archyvus, radau keletą Naujosios Muzikos Žurnalo "Tango", pradėto leisti dar priešistorinio materializmo laikais (1990 metais), numerių. Paties Žurnalo istoriją, papasakotą jo įkūrėjo Roberto Kundroto lūpomis, galima perskaityt Bernardinuose. Vienu sakiniu, anais interneto nebuvimo laikais, tai buvo kaip kokia dalelių fizikos laboratorija CERN, po Žurnalo eilinio paskaitymo, sugeneruojanti eilinę bozonų seką, kurios paieškoms skirdavome didžiumą studijų LŽŪA laiko.
XX a. dešimto dešimtmečio pirmoji pusė - buvo geras laikas tiems bozonams ieškot. Ypač Kaune. Muzikos įrašų studijėlės, parduotuvėlės, pono Algimanto kompaktų sandėliukai "Rėdos" parduotuvėj, Mickevičiaus gatvės įrašų kaupykla su melejoniniu (teatleidžia man Baras, šitą žodį nušvilpiau nuo Rokiškio) katalogu, "Stretos" kompaktų "sandėlis" senamiesty, "Juri muzika" Merkurijuj ir desertui - "Titanikos" radijo stoties kasdieninės Raimundo Eimonto įbalsintos laidos apie kūrėjus, kurių neišgirsdavau Bluvšteino Em-vieno grojaraščiuose.
Žurnalas, sujaukęs visą mano maitinimosi dietą, jau senokai pasiekė šviesos greitį ir įgijo begalinę masę, pramušė NGC 1952 ūką ir išsiplėtė į Pasvirusius Pasaulius ar paralelines Azimovo Visatas.

Čia pavaizduotas Tango Žurnalo pardavimų greitis pagal Messier katalogo duomenis

 Šišon yr Tango Redakcijos patalpos Žurnalo gulbės giesmės metais

Vienas iš Žurnalo platintojų, pasiruošęs priimt užsakymą

Long live The King:
Pirmo Tango Numerio ieškoti čia.

P.S. Tik parašęs tekstą atradau, jog keletą šio Žurnalo numerių galima rast čia.

P.P.S. Beje, pirmąjį Žurnalo numerį įsigijau Klaipėdos mėsos kombinato spaudos kioske. Tai bent užmojai buvo!

Flux Information Sciences "Private/Public" (2001)

Kas nutiks mano ausim, jei visą savo roko sampratą pabandysiu išrėkt per pusę valandos?

"Fast'n'bulbous" Captain Beefheart

"Just another piece of Yorkshire pudding" Iggy Pop

Būna, randu savo mažam neoficialiam muzikiniam pasaulėly dalykėlių, suveikiančių kaip druskos dieta Klaipėdos senamiesčio grindiniui žiemą. Dviejų bičiulių Tristan Bechet ir Sebastian Brault (trečiuoju nariu po ilgo kaitalijimosi tapo Christopher Pravdica, vėliau sėkmingai įsipaišęs paskutiniame 2010 metų The Swans albume "My Father Will Guide Me up a Rope to the Sky") Marselyje dar 1996-ais įkurta velniažinkokiostiliaus svarbiausiadaugtriukšmo grupė, išleidžia tris vos pastebimus albumus, kol pagaliau 2001 metais kažkokiame Niujorko Hell's Kitchen bare atkasama paties rokenrolo beivisakasištoišėjo Napoleono Michael Gira... tiesiai Young Gods įrašų studijos virtuvėn pas patį šefą.

Trijų muzikantų sekstetas padarė tai, ką kiekvienas jų ir turėjo padaryt: devyniolika "Private/Public" kūrinių atlikti tokiu emociniu dvidešimto amžiaus aštunto dešimtmečio Niujorko CBGB šizofreniškų grupių užtaisu, kad man belieka tik iškelt kairės rankos pirštą, pabaksnot per CD konservo dėklą ir... šakės: visi tie 25 metų muzono atradinmai-praradimai sutelpa tik į šias keturiasdešimt tris minutes?
Nekabinant makaronų - Fluxus Information Sciences vienoj vietoj: oficialiai ir nemokamai. Deja - "Private/Public" vis dar mokamas. Arčiausia stotis - Boomkate už saują Klinto Istvudo dolerių... pardon, Svarų.

Life
I love to live
I can only say I want to be appealing
It's not all the time
Do I love to love
I don't know what I want
But something more - how much

P.S. Serialų ir tęsinių gerbėjams. Services - taip vadinasi paskutinis Bechet ir Pravdica avataras (įsikūnijimas), tačiau tai jau visai kita opera ir su Flux Information Sciences jis nieko bendra neturi. Nors... Jutubėj jie gerai šviečias, bet tai jau ne tas Džekas Baueris.

Neblogas Indie roko apibrėžimas...

...rastas epitonikuose.
"Indie rock is like pornography in a way: most people can't tell you exactly what it is, but they know it when they see it. er, hear it. it's loud and obnoxious (or quiet and polite), careless and sloppy (or meticulously composed), complex and pretentious (or simple and unassuming), and, to its fans, cooler and more relevant than any other style of music. it's impossible to list all of the bands who have been influential to indie rock -- doing so would require more space than we have here and would undoubtedly start some petulant silent feuds. one thing's for sure: it's cool".

Žiūrau, po trejerių ketverių penkerių šešerių metų tylos, šis jūros moliuskų gerbėjų tinklalapis galop atsinaujino. Jei galvoj daug erdvės kaip pas kokį Winnie-Pooh'ą

ar jo brolį tigriuką

galim užsiimt tuštumos užpildymu baldais ar kitais sodo padargais.

Pora seno albumo fotografijų

Žiūriu, ponas Grumlinas užvedė kalbą apie foto ir apie pamąstymus (viskas viename; kaip dainavos Mamontovui: stereo neįmanomas be ministerijų). Tad besikapstydamas po prosenių nuo Lenkijos nuotraukų albumėlį, tyrinėdamas jo grunto pavyzdžius, skaldydamas akmenius bei mineralus,

būna, randu perliukų, savotiškų inkliuzų gintare. Vienžodžiu - Elnio ragus Girulių parke.

Pirmoje foto: Maria ir Aneta. Ryga. 1912 m. ruduo.

Antrojoje foto esančių ponių ir nenusakyčiau tiksliai, bet menu, kad jos irgi iš Godlewskių. Fotografuota dar prieš istorinį materializmą (t.y. revoliuciją) Maskvoje apie 1915 metais.

Čia, savaime suprantama, ne Lasko olos piešiniai, bet kabina galvon kaip senas geras 90-ųjų Širvenos alus.

"Amžius patikrintas radioaktyvios anglies izotopo metodu, tad rankomis nelieskit, iTouchais taip pat."
Senolis Tadeusz Godlewski.

Jesus Camp rusiškai

Prisimenantiems neseną Rachel Grady ir Heidi Ewing filmą "Jesus Camp" apie krikščionių vaikų gyvenimą vasaros stovykloj ir "sėkmingą" jų proto dulkinimą - vaizdelis iš Rusijos glubinkos (Poteriajevka, Mamontovsko rajonas, Altajaus kraštas):

Pažvelgus į vaikų veidus, matos, kad gavos tikras "Curva Pisces Aqua Bibit", kas lotynų kalboj reiškia - "Kreiva žuvis vandenį geria".

Iš krepšininko dienoraščio

Šiandien (liepos 20 d.) - tarptautinė šachmatų diena. Sveikinu visas ir visus šachmatininkus su šia įsimintina visiems šachmatų sporto gerbėjams diena ir siūlau pasižiūrėt kaip penktojoje partijoje dėl USA čempiono vardo didmeistris iš USA Michael Jordan kitam garsiam didmeistriui iš USA Shaq'ui žirgu įstato šakutes dvidešimtuoju ėjimu:




Post Scriptum'as:
Botrytis pirmasis

Botrytis antrajam

replika:
Tai visai nejuokinga. You're not funny anymore. Pats laikas būtų apsilankyt kokioj Graikijoj ar šiaip Akropoly. Na... aš suprantu, kad tau vis
jehovistai

prie durų vaidenas. Gėlių kokių jiems padovanotum, pasveikintum su laiminga santuoka. Ar ką?

Zen

Dukterėčios penkto gimtadienio proga

Senokai, tiksliau - labai senokokai (gal prieš 5 metus paskutinįkart) bandžiau kažką eiliuot, o vakar dar Mindaugas Valiukas (šaulys, bei lietuviško haiku meisteris), perkantis bandeles Mažvydo alėjoj po ranka pasimaišė, tai įkvėpiau oro ir mostelėjau keletą eilučių seserėčios penkiamečio beigi vaikų gynimo (nuo suaugusių) dienos proga.


Prisimatavus šaulio kepuraitę
iš sodo tolumos jau
su dešimtu žingsniu
pasisuka į
stalo lėkšteles,
vištienos kepsnį,
džino taureles
ir strėliuke nušnioja
torto žvakeles.

Ratai kviečių laukuose

Tai vis per šitą.

Klausimas dėl elektroninio gyventojų surašymo (pratęsimas)

Taigi, kilus keliems klausimams dėl surašymo, paprašiau Statistikos departamento pagalbos ir gavau labai konkretų atsakymą, kuris skamba šitaip:
"Jei asmuo nepageidauja, kad už jį pildytų - gali užsiregistruoti ir parašyti savo anketą. Ir pažymėti, kad užpildyta už visus būsto gyventojus. Jei šeimininkas jau įtraukęs į sąrašą, duomenų bazėje atsiras dublis - ir bus imami tos anketos duomenys, kurią pildė pats žmogus, nes jis geriausiai gali žinoti duomenis apie save." Gaila, šito neradau pagalbiniuose paaiškinimuose prie anketos, tačiau vistiek spaudžiu ranką departamento darbuotojams, sugebėjusiems greit atsakyt į mano el. laišką ir išaiškinusiems, ką kur paspaust ar paspirt. Vienu žodžiu, į paskutinį anketos klausimą apie būstą (o aš buvau tas asmuo, kuris nepageidauja, kad už jį pildytų) suskambėjusį aukštąja Do nata "Ar patvirtinate, kad visi nuolatiniai būsto gyventojai įrašyti į būsto gyventojų sąrašą?", atsakiau paprastu "Patvirtinu".
Tikiuos, po mėnesio to paties kartot neprireiks.
Pabaigoje, teksto pašlapinimui: kuris iš šių ponų... pardon, draugų yra Gagarinas:

Klausimas dėl elektroninio gyventojų surašymo

Iškilo many visi skrandžio reikalai (trumpiau šnekant - vienas gana sudėtingas klausimas) bandant save suskaičiuot tuose trijuose milijonuose Lietuvos gyventojų. O būtent: kaip būsto gyventojai galėtų apsaugoti savo duomenis nuo neleistino redagavimo. Kodėl aš taip teigiu? Paprasčiausiai todėl, kad bet koks būsto savininkas gali laisvai redaguoti jo būste gyvenančių asmenų duomenis, o tie asmenys apie tai gali ir nesužinot. Juk jie tai nežino būsto savininko slaptažodžio - kad galėtų patikrinti, ar tas būsto savininkas nesusigalvojo "pakoreguot" jo būste gyvenančių asmenų duomenis, tautybes, tikėjimus ir t.t. ir pan. Aš, aisku, galiu užpildyti dar vieną anketą atskirai, bet tada iškyla klausimas - kuri anketa bus tikroji? Ta, kurią užpildė būsto savininkas, ar ta, kurią užpildžiau aš pats vienas? Gyventojų surašymas internetu man truputį keistokas - tai ne elektroninė bankininkystė (kur galiu pervedinėt pinigus iš sąskaitos į sąskaitą - ir apie tai žinau tik vienas aš). Šiame elektroniniame surašyme jokio privatumo nėra: būsto savininkas anketoj surašo visų, gyvenančių jo būste duomenis ir bet kada panorėjęs (jei kažkas jam neįtiko) gali tuos duomenis pakoreguot. Žvelgiant iš Statistikos departamento pusės: jei departamento darbuotojas pamatys dvi vieno gyventojo anketas, ką jis darys? Jis paprasčiausiai nusiųs į tą būstą surašinėtoją. Tada iškyla kitas klausimas: o kam aš tada pildžiau tą anketą internetu?
Ir pabaigai, kad tekstas neatrodytų toks sausas; štai nuotrauka ir klausimas prie jos: kas čia per paukštis?

Papildymas:
Dabar kaip tik susirašinėju su viena Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja, kuri paaiškino keletą įdomių dalykų, kurių neradau Esurašymas.lt "pagalboje". Jaučia mano širdis ir kepenai, dar bus žinių iš fronto linijos.

Wii Fit beatifikavimas

"Volkerio Teksaso Bamperio Nekąso" radijas praneša apie stebuklingą išgijimą Wii Fit treniruoklio pagalba. Anot visų Wii Fit'ų vyriausiojo - popiežiaus Mac Pro Xeon 12-ojo, beatifikacija bus pradėta nedelsiant po Wii Fit'o green screen of death.