, dantimis bei nagais. Beje, bandant spaust klavišus dar ir keistai murkiančią.
Tarp kitko, čia klaviatūrė, ne klaviatūras. Tokią iš šypsenos pažinsi.
Tiesą sakant, naktį, kaip dabar įprasta klaviatūrėms, ji nešviečia. Tačiau jei tamsoj keldamasis numini Enter klavišą, ji griežtai apie save primena balsu, o gali ir nagais.
Beje, jau pirmą dieną, ją radus (gulėjo po obela), ji priminė apie save apkramtytu kroviklio laidu.
Teko vaišinti sriuba. Bet įdėją davė tikrai gerą: atein laikas bevieliui ryšiui, kitaip - be ryšio.
Kaip sakydavo Raikinas vyresnysis, jei pritaisyčiau dinamo, Kruonio akumuliacinę toli paliktų. Hmm... O jeigu Spartaką?
Ši būtybė dar vardo neturi. Gal - Kęstutis?
