Virš galvos matau begalę varnų lizdų
Parkelis miesto rudenį prigęsęs.
Tik ant pirmųjų snaigių
švytės praeivių pėdos.
Dabar gi išvien takeliai grįsti
paukštukų akmenukais!
*
Pavasarių šitiek…
Ir kiekvienąkart
vis pro tą patį ąžuolą -
viršūnėje garnio lizdu,
kalenant sūnui šeimininko -
barstydamas kviečius
Anupras
nosinę prišvilpdavo.
*
Lig žvyro nutrempta sniego pluta
besiplūkiančiai motinai
spygčiodami padeda dvynukai
rogutėse irkluodami kačiukais.
*
Žūklės sezonui įpusėjus
Išmetus inkarą vidurkely
Su stipriojo tamsaus
pilnu bokalu
languosna atsispindintiems
mėlyno lako nagučiams,
lipdantiems sudegusią žvakutę,
markstosi užklydęs jūreiviukas-
Echchchch...
