Pasimėtymas kamuoliu su seserėčia obels ir gervės šešėlyje
O štai pirmuoju smuiku?
Svarstis –
ne varpas esu.
Kai dideliausiam skėčiui
stuktelsiu batu,
kaip kad lietus smulkus,
ar pasibelsi,
virktelsi padu prie slenksčio –
jaučio tvirtumu –
nuo svirno žvelgsi?
Svyruosi prie langelio,
ar atidarys?
Vaikas šešerių atliepia,-
“Su degtuku tavuoju
tik užpučiu ugnelę.
Nuo liepto tinkliuku tamsoj matau žuvelę!”
Baugu kartoti šauksmininko linksnį –
pėstininko žingsnį.
Artojas tas,
kursai baksnoja kuinui pypkeliu?
Žvejai –
vynioja apie lydį žodeliu?
Senvagėje kuprines sumetę,
maumoja dantenom.
Vinim.
Akis, ausis,
kaip skruzdėlyną pagaliu,
kabina, -
” Ir ko daugiau man reik?!
Lizdą štai turiu!”
Kukučio balseliu.
Sapnuoja paruges
atšipusiom dalgelėm,
pjautuvais seselės lūžusiais švytuoja.
Ir kolei?
Gandras kol gražins vaikus?
Šiuomet,
nuodėmklausiui manajam palikus mane,
nedaug –
tik per sprindį,
piešiu tau balto popieriaus
mažutį paveikslelį –
eglutėm kraštuose
ir dideliausiu kryptelėjimu –
Sveika!..
Sunarstau kreipinuką,
virbalus keičiu,
nutraukau siūlą,
vėlgi sumezgioju,
kad nebaidytų kadagys, neišsiardytų.
Čiurlelis ant peties verlenas –
stogdengio sūnus,
kriaušaitės glūdumon.
Ranka pamoju,
kartais nenutoltų kad:
pūkuotoji galvutė,
kriauklaitėm kišenaitėj.
Išsipūtus tokia.
Metų penkerių,
atvertu zylės snapeliu, -
“As jau zila!”
Dėdutis džyrina lazda, -
” Nesisarmatyki.
Nebriski iš vagos.
Dantukai tavo spyglio ežio.
Tuoj lietus.
Dangus toks žilas.”
Šypsausi.
Ar matei arkliuką?
Ar kanopaitę - kupiną balos?
Raudonas lašas rankoje –
kartus.
Linguoja mano penkiametė, -
“Paniūniuok gi!
Kad musės pačios kristų nuo staktos!”
Nuo delno kad bitelė žiedą slėptų avily?
”Geriau jau tą:
Senosios.”
Pasodinu ant strazdanos siūlelį audžiantį taškutį –
čiaudulį,
basinėjantį žole.
Rankelės rieda paskui obuolį žeme.
“Dardar karieta karalius dvaru,
mūkia jam karvė ausy žiogeliu.”
Motutės veidas vyšnių lapuos –
uogas trina.
Uodegą jos samanoto balso
kriauklelių skrynios gyvsidabris skina.
Sausom šakaitėmis galva
nusiveja kauliuką, antrą mina.
“Tada as busiu aukle,
vaikai kuria dabinas!”
Batukais pamatavus senelio vageles.
“Darbuosiuosi. Auginsiu bandeles!”
Ir akys rimtos jau terpia sėkliukes…
Ar tilps žuvelė
Tavame luotely?
Marelėse - valtelė?
Ir žvynais neaplips Tava ranka?
Tada pakelki irklą.
Krantą stumiam.
Iriam.
